Mėgstu šį išsireiškimą. Jei darydamas gera tikėsis, kad ir tau bus gerai, gali tekt nusivilti, nesulaukus atsako.
Žinoma, reikia atsirinkti žmones, kurie sugeba ne tik imti, bet ir duoti (čia kalba eina ne apie seksą), bet tai pavyksta ne visada.
Tarkime, jei aš valkatai įmesiu pitaką į skarbonkę, negaliu tikėtis, kad man jis kitą rytą prie durų paliks auksinį laikrodį ar naujus lietnykus.
Kartais pasitaiko išimčių, kada galima tikėtis gero, darant gera: randi telefoną, grąžini jį savininkui, tikėdamasis, kad lygiai taip pat pasielgtų jis,
radęs kito žmogaus daiktą. Tiesą sakant, man pačiam nesuvokiama, kaip galima imti kito žmogaus daiktus.
Radai telefoną. Ir kas? Plastmasės gabalas. Pasens. Kaip jausies? Aš žinau ką reiškia pamesti, todėl pirmiausia pagalvočiau apie pametusį:
dingo numeriai, dingo kontaktai, gal jis laukė svarbaus skambučio ar žinutės? Gal jo gimtadienis ir buvo smalsu, kas pasveikins, o jo sveikinimus skaitė kitas, radęs
telefoną (man taip buvo, bet aš buvau ne tas, kuris rado).
Karta klube radęs telefoną, ieškojau jo savininko, deja nesėkmingai. Teko neštis jį namo. Rytą, kai paskambino savininkas, pirmiausia, ką padariau atsiliepęs, atsiprašiau,
kad nesugebėjau jo surast dar vakar. Įsivaizdavau, keik nerimo ir nepatogumų jam teko patirti. Telefonas – pavyzdys. Nereikia imti jokių svetimų daiktų, įskaitant ir pinigus.
Aha, jei rasčiau lagaminą su milijonu dolerių, ar paimčiau? Aišku, kad paimčiau! Dar ir kaip, tam, kad surasčiau, kam jis priklauso ir grąžinčiau. Ir tikrai negalvočiau apie tai,
ar gaučiau kokį procentą nuo to. Kodėl? Kokią sumą berasčiau – ji bus ribota, niekada nebus pakankamai. Žmogus gyvena ne tam, kad kiti už jį padarytų, o kad pats pasiektų.
Kas būtų, jei tik gulėčiau, ateitų pas mane gražiausios merginos, išjodinėtų kaip arklį, atneštų valgyti ir išprašytos išeitų? Aš degreduočiau. Man niekas neteiktų malonumo.
Grįžtant prie radybų… Jei rasčiau lagaminą pinigų? Jeigu jie padirbti? Jeigu priklauso mafijozams ir dėl dingusio lagamino kažkas netektų galvos? Jeigu aš rasčiau tiek pinigų, kad man
užtektų iki gyvenimo galo? Įsirašyčiau į savo CV, kad būdamas 23-ejų radau lagaminą ir tai viskas, ką pasiekiau?
Jei esi egoistas, narcizas ir savanaudis, tai gerus darbus daryti apsimoka ypatingai! Tu dovanoji dovanas, nelaukdamas, kad tau padovanos! Tu užleidi eilėje stovinčius, pats vėluoji į darbą, bet jauti malonumą
(čia jau apgavau, tai debilo pavyzdys).
Pabaigai: gamta tokia jau yra, kad jei tikrai darai nuoširdžiai, nesvarbu ką, jausi neapsakomą malonumą, galėsi girtis (jei esi paguyrūnas), turėsi argumentų, dėl ko esi geras žmogus tau vis tiek sugrįš ta
sėkmė, anksčiau ar vėliau
Na, o meilėje irgi panašiai. Jei mylėsi kitą, kitas tai jaus. Jei mylėsi taip, kad ir tave mylėtų – tavęs gali vengti. Jei dulkinsi tam, kad kuo greičiau nutėkštum ant kaldros, nusisuktum į kitą šoną ir užmigtum, prie gero neprives, pradės tiksėti bomba, kuri susprogdins santykius. Beeet. Jei stengsies, kad tavo partneriui (čia gali būti ir vyras ir moteris , priešingos lyties, žinoma), tai matydamas, kaip gera kitam, jausi malonumą ir pats, nebent esi sadistas.
