Šiandien Instagrame teiravausi sekėjų, prašydamas patarimų, kokia tema parašyti. Būtent šis pasiūlymas pasirodė įdomiausias ir sulaukė nemažai reakcijų, kad bus laukiama. Atsakiau, jog atsakysiu, remdamasis ne vien savo patirtimi, bet bendrai, ką esu sužinojęs iš draugų ar iš kitų žmonių.
Moterys mėgsta pajuokauti, kad Tinderis – tai, lyg Humana – visko daug, bet gerai paieškojus gali rasti neblogų variantų. Taip yra dėl to, kad mūsų pažinčių kultūroje egzistuoja stereotipas, jog vyras turi parašyti pirmas, nors situacija gerėja ir moterys tampa šiuolaikiškesnės, labiau pasitiki savimi. Šį dalyką moterys išmano puikiai, tačiau egzistuoja ir kita nerašyta taisyklė, kad po pasimatymo pirma rašo moteris. Apie tai daug kas pamiršta, tačiau, kai tiek daug tų stereotipinių taisyklių – net dvi, kur tu viską prisiminsi? (hint: čia nereikia įsižeisti, čia pokštas)
Iš tiesų tiek vyrai, tiek moterys pažinčių programėles mato iš skirtingų pozicijų, išskyrus tam tikrus atvejus, kuriuos paminėsiu. Negaliu papasakoti universaliai, su kuo susiduria visi vyrai, nes kiekvienas skirtingas su skirtingomis galimybėmis, tačiau galiu nupasakoti vyraujančias tendensijas.
Pirmiausia, moterys sulaukia žymiai daugiau dėmesio nei vyrai. Kai jos užsiregistruoja, užtenka vienos nuotraukos, net nereikia aprašymo ir sulauks šimtų like, matchų ir žinučių. Vyrų situacija gerokai kėblesnė, nes, jeigu moteriai ir taip daug rašo, kodėl ji turėtų dar kažko ieškoti? Apie tai dar išsiplėsiu. Įprastai moterys atkreipia dėmesį į vyro nuotraukas, aprašymo struktūrą (sintaksę ir gramatiką) ir tik tada į aprašymo turinį.
Nuotraukas apžiūri labai nuodugniai, praleisdamos per red flag’ų filtrą, kurį dažniausiai sudaro politkorektiškumas, banalumo vertinimas (pvz. su žuvimi ant rankų arba prie automobilio), ar nuotraukoje nėra draugų ir draugas nėra už jį gražesnis, ar neatrodo, lyg bando puikuotis, ar ant rankų neturi žiedų ir t.t. Beje, įdomus faktas, kad, jeigu vaikinas turi vieną žiedą, nesvarbu ant kurios rankos ir kokios formos, pasąmonėje mergina galvoja, kad jis susituokęs, išsiskyręs arba skyrybų procese. Žinoma, filtrų gali būti pačių įvairiausių, pvz. gali neįtikti kirpimas, barzda, apranga, batai.
Jeigu nuotraukos smarkiai neužkliuvo, tuomet skaito aprašymą. Jeigu jame yra klaidų – šansai mažėja, bet priklauso nuo žmogaus. Bet apie tai plėstis neverta. Beje, dar įdomus niaunsas, egzistuoja moterų, kurios prieš eidamos susitikti arba bendravimo pradžioje perklausia draugių, seserų ar nebuvo susitikę su tuo žmogumi. Tai ypač keistas dalykas, bet taip tikrai būna.
Atrodo, iki šiol nieko nepaminėjau iš vyro perspektyvos. Tai buvo basic, visiems savaime suprantami dalykai, kuriuos derėtų žinoti. Vyras suvokia, kad moteriai rašo šimtai ir kad jis tiesiogiai konkuruoja su kitais. Net, jeigu sumatchino – tai dar nieko nereiškia. Nereiškia, kad jis konkuruoja ne tik su tais, su kuriais ji bendrauja šią akimirką, bet ir tais, kurie likę iš anksčiau, ar su kuriais buvo susitikus pastaruoju metu. Ar verta bijoti konkurencijos? Priklauso nuo to, ko tu nori ir kas tu esi. Jeigu merginai patikai – gali iškart šauti į pirmą vietą ir nurungti visus prieš tai buvusius (kaip ir nukristi žemyn, užkilus į viršų, reikia kovoti už savo poziciją, nebent tu – čempionas). Jeigu sugebi aiškiai, įdomiai, taisyklingai bendrauti – jau tampi pranašesnis už visą bandą.
Prieš tai minėjau, kad paminėsiu tam tikrus atvejus, kai vyrai ir moterys gauna panašiai daug dėmesio. Kada vyras gali tikėtis, kad moterys pačios jam rašys ar net siūlys susitikti? Jeigu atsakant konkrečiai – tai statistika (remiantis apklausomis), kad daugiausiai šansų penktadienio vakarą. Jei kalbant apie vyro nuotraukas, tai apklausų pagalba taip pat buvo išsiaiškinta, jog praktiškai egzistuoja universalus variantas, kuris atkreiptų daugelio merginų dėmesį: profilyje turėtų būti 5 nuotraukos, iš kurių bent viena užsiimant aktyviu sportu, pvz. slidinėjimu ar kaitavimu, bent viena su vidutinio dydžio šunimi, bent viena visu ūgiu, kur vyras apie 185-188 ūgio, banalu, bent viena, kur matytųsi, jog vyras sportuoja ir nėra apsileidęs ir bet kokia – siurprizas. Visos nuotraukos turi būti kokybiškos, vyras tvarkingai apsikirpęs, dauguma merginų nemėgsta barzdų ar mėgsta trumpas ir tvarkingas ir privaloma – visose ar kuo įmanoma daugiau nuotraukų šypsotis. Taip, šypsotis iškišus dantis. Aš asmeniškai visiškai nepataikau į šias kategorijas, bet yra kaip yra. Žinoma, tai, ką parašiau, yra banalu, bet universalu. Taip pat daug dėmesio gali tikėtis įžymus žmogus, pvz. garsus dainininkas ar sportininkas, jeigu jo reputacija nėra tragiška (pageidautina, kad būtų nesmurtaujantis ir nedalyvaujantis kontraversiškuose renginiuose). Jeigu esi vidutiniokas, kaip merginos pasakytų iki 7 balų, tuomet tau teks sublizgėti aprašyme arba tikėtis sėkmės ar klaidos, kad sumatchinsit netyčia ir tada natūraliai gausis geras bendravimas arba kaip mėgstama sakyti click’as.
Taip pat minėjau, kad išsiplėsiu apie tai, kodėl moteris turėtų rašyti vyrui, jeigu jai ir taip daug rašo. Kam rašyti kažkam, jeigu yra iš ko rinktis? Iš dalies taip, bet kiek merginų atsidariusios spintą sau taria: rūbų turiu pakankamai, belieka tik išsirinkti. Tikriausiai kokį 90%. Ir tik kokios 10% nežino, ko nori arba žino labai tiksliai ir yra pasirengusios tai gauti. Dėl procentų aš juokauju. Nesinervuokite. Beje, jeigu pastebėjote, vyrus palyginau su rūbais, tai reiškia, kad vyrą pateikiau kaip objektą. Tai nebuvo įžeidimas, o tik palyginimas. Su moterimis tokių palyginimų reiktų vengti, nesvarbu, ar tai būtų automobilis ar kas nors kita. Daug kas gali įsižeisti.
Apie tuos įsižeidimus. Tikriausiai kiekvienas vyras yra susiduręs su situacija, kai atrodo, jog specialiai jį provokuoja ar viskas, ką jis pasakys yra negerai ar jautru. Tokiu atveju yra keli variantai. Vienas jų – nesikarščiuoti ir pasiteirauti, perklausti. Kitas – nukreipti mintį, gesinti gaisrą, neeskaluoti, nes žmogus galimai yra pagautas emocijos ir įprastai taip nebendrauja. Arba padoriausias variantas – ramiai išsitraukti slides, prisėsti ant kėdės, ištrinti jas, palinkėti geros dienos ir ghostinti – daryti unmatch.
Ko vyrai tikisi pažinčių programėlėse? Vėlgi – individualus atvejis. Pats banaliausias – susirasti žmoną ir susilaukti vaikų. Išimčių pasitaiko ne tik filmuose, bet nereiktų būti naiviems. Iki to reikia ne tik geros pažinties, pasitikėjimo, saugumo jausmo, ryšio, bendrų vertybių, gero fizinio drive’o, bet ir pagyventi buitiake, pabūti bent keliose ekstremalesnėse situacijose. Kitaip tariant, norint būti prileistam prie egzamino, reikia išlaikyti ir nemažai koliukviumų, pralankyti nemažai paskaitų. Vyrai kaip ir moterys gali nieko nesitikėti. Gali norėti tiesiog pabendrauti, susirasti draugų, bendraminčių ir gali norėti romantikos. Su tuo viskas gerai, bet tuo pačiu ir ne. Labai nerekomenduojama pažinties pradėti nuo romantinių temų arba atvirai išdėstyti savo poziciją, kad tau trūksta artumo, norėtum gerti vyną ir žiūrėti filmą. Ne visos, bet nemažai moterų nuolat suka minčių ciklą, kuriame yra sudėtos taisyklės iš ankstesnių nesėkmingų patirčių. Pvz. tu to nori su visomis. Arba tu nenori žiūrėti filmo, o nori konkrečiai „to”. O po to galimai nebenorėsi bendrauti. Atvirumas ir konkretumas yra labai svarbūs dalykai, nes tai sutaupo abiejų žmonių laiką, tačiau svarbiau už tai yra patikimumas ir saugumas. Todėl mintis apie romantinius ketinimus geriau pasilaikyti sau. Pirmiausia dėl to, kad tu nesi matęs žmogaus, nežinai, iš kokių jūs pasaulių ir kuo gyvenate, todėl net, jei ir būtų trauka, didelė tikimybė, kad tas romantiškas pasibuvimas kartu būtų paskutinis. Tikriausiai teko girdėti istorijų iš tėvų ar senelių, kaip anksčiau reikėdavo lydėti iš šokių, bendrauti kelis mėnesius, kaip šokdavo per langus ar paslapčia bėgdavo iš namų, kad galėtų palaikyti vienas kitą už rankytės. Galvoji, jie nenorėdavo daugiau? Norėdavo, bet neskubėdavo, subrandindavo tas emocijas, pasitikėjimą, todėl ganėtinai suprantama, kodėl moterys laukdavo vyro grįžtant iš kariuomenės ar kodėl pirma draugystė virto santuoka. Niekas nesako, kad tai gerai ar blogai, taip pat nesakau ir kad anksčiau nebūdavo greitų nuotykių, visada visko buvo, be to laikai keičiasi. Esminis tikslas pažinčių programėlėse yra susipažinti ir kad abiems būtų gerai.
Kada abiems nebūna gerai? Kai pažinties, bendravimo, susitikimų ar tos pačios romantikos reikia tik vienam. Kai pvz. merginai patinka vaikinas, bet ji visada tik laukia dėmesio iš jo. Galima suprasti merginos poziciją, kad galimai yra kažkoks etiketas, galimai ji nori vyro dėmesio, kad jis užkariautų širdį ar apie ją galvotų tiek, kiek ji, bet labiau tai parodytų. Tačiau vyrai yra atsargūs. Jie nenori pasirodyti pernelyg lipšnūs, saldūs, įkyrūs ir jie taip pat yra jautrūs, kad ir kaip keistai beskambėtų. Jam patinka žinoti, kad merginai su juo įdomu bendrauti ar gera kartu leisti laiką. Kitaip tariant – feedbackas svarbu, bet feedbacko prašymas gali skambėti mažvaikiškai ar sukelti diskomfortą, pvz. vaikinas klausia merginos: ar tau gera su manimi? Ir, jeigu merginai gera, tai atsakys tiesiogiai arba humoro forma. O, jeigu ne? Jai bus nejauku.
Kokias strategijas naudoja vyrai, jeigu merginos jiems nerašo ar su jais nematchina? Kad ir kaip neskaniai skambėtų išsireiškimas „naudoti strategijas”, bet aš privalau jums ne vien kabinti makaronus, bet ir papasakoti, kas vykstame tikrame gyvenime. Ne be reikalo įdėjau paveikslėlį „vilkas avies kailyje„.
Viena iš strategijų yra „neturiu ko prarast„. Tiesiog bendrauja taip, kaip jam norisi tą akimirką. Rašo, pernelyg neįsijausdamas į pašnekovės emocijas, nesigilindamas į jos aprašymą ar nuotraukas. Bendrauja, nieko nesitiki ir žiūri, kur tai nuves. Tai viena romantiškiausių strategijų – strategijos neturėjimas.
Pickup line. Apie šią strategiją žinau nedaug, bet egzistuoja tiek merginų, kurios nori, kad vaikinai verstųsi per galvą, tiek yra vaikinų, kurie turi išsigoogline ar pavogę svetimą mintį, ar patys netyčia sugalvoję kažką unikalaus ir, kai sumatchina, tą savo pickup line’ą pakopijuoja. Bendravimo pradžioje tai yra savotiškas emocinis boost’as, tarsi lengva elektros iškrova, kai arba tave nuscreenshotins ir įkels į kokią patyčių grupę, arba tu pralauši ledus ir prasidės pokalbis. Neturiu pakankamai informacijos, kaip tai veikia, bet turiu įtarimo, kad tai ganėtinai laikina, nes, jeigu geriausias dalykas, kurį iš tavo bendravimo įsiminė mergina yra tavo pickup line’as, tikėtina, kad kas dieną neprigalvosi geresnio pickup line’o už buvusį vakar ir taip netikras bendravimas taps nuobodžiu.
Hardcore approach. Tai, kai pirmoje žinutėje surašyti visi ketinimai, reikalavimai, tam tikros aplinkybės, pvz. jog esi neskiepytas ir jei tai trukdo – unmatch. Arba iš serijos esu vedęs ar panašiai. Tokia strategija yra žaidimas su ugnimi, paliekant labai mažą tikimybę nenudegti. Tam tikra prasme, taip, toks vyras yra žmogus, kuris konkretus, sąlyginai taupo kito laiką, bet tokia žinutė nėra nemokama. Mergina sumoka savo kainą – jai gali nusimušti vibe, ji gali nusivilti vyrais, ji gali panašiai galvoti apie kitus vyrus, kurie to neparašo, ji eikvoja savo emocijas. Todėl toks pareiškimas yra ganėtinai savanaudiškas ir gali būti laikomas labai nepagarbiu.
Numbers game. Pasiruošia default žinutę, pvz. „Labas, ką veiki, kaip tavo diena?” ir pakopijuoja tarkim 30 merginų, padeda telefoną į šalį. Po kelių valandų pažiūri, kas atrašė ir arba jau įjungia manual, arba kaip kažkas juokingai pasakė – „mechaną” ir bendrauja on the time, arba toliau kopijuoja iš savo pasiruoštos špargalkės.
Labai išrankūs. Šis bendravimo būdas galimai yra pats patikimiausias, bet reikalaujantis daug kantrybės. Pirmiausia, subtiliai atsirinkus žmones, kam duoti swipe right, įsigilinus į aprašymą ir tikintis, kad bus match – sumažėja potencialių matchų skaičius, bet tuo pačiu ir išlošiama daug laiko. Laiko laimėjimas pasireiškia produktyviu ir motyvuotu bendravimu. Produktyvumas pasireiškia tuo, kad vienu metu nereikia atrašyti keliasdešimt žmonių ir pasakoti, kaip praėjo tavo diena. Gali būti unikalus. Strategijos minusas – galimai praswipinai į kairę savo gyvenimo meilę dėl per aukštai iškeltų arba ne itin taikliai suformuluotų reikalavimų.
Dabar pabaigai apibendrinant paneigsiu viską, ką surašiau. Kas skaitė nuo galo (žinau, kad tokių yra), šįkart mane pričiupot, bet nepažadu, kad tai pavyks padaryti ateityje. Vyras vyrui nelygus, kaip ir moteris nelygi moteriai. Kiekvienas turi skirtingų poreikių, kurie nebūtinai kiekvieną dieną yra tokie patys. Kartais norisi su kažkuo pavedžioti šunį, kartais kur nors nueiti, o kartais gali norėtis visko. Ir galimai mergina bus užsirašius, kad jokių ONS ar no FWB, bet ji to nenorės su tavimi arba nenorės to su tavimi šiandien, o norės su kitu, kurį sumatchins po tavęs arba norės rytoj su tavimi, bet tu to nežinosi, nes už gryną pinigą priėmei aprašymą ir patikėjai. Ne vien vyrai vilkai avies kailyje, nereikia nuvertinti moterų. Svarbiausia – nemeluoti melagiui, pasitikėti savo širdimi ir neturėti pernelyg didelių expectationų, kad netektų per daug nusivilti. Apskritai melas yra blogai, todėl pažinčių programėlėse visi sako tiesą. Ypač moterys mėgsta sakyti tiesą, kai jų paklausia, kiek buvo pasimatymų. Patarimas – neužduokite klausimų, kurių atsakymų nesugebėsite priimti. Filme „Krikštatėvis” Don Karleonė yra pasakęs, kad „Meluoti reikia, kai tiesa yra nepakeliama”. Jeigu tau sako tiesiai šviesiai, galimai tu panašus į tą, kuris „daug pakelia” (dviprasmybė) arba tai toli gražu nėra tiesa. Dating programėlės kelia priklausomybę ir nėra pats geriausias dalykas emocinei būklei ir psichikai, nebent pasitarsi su savo psichoterapeutu arba jausi saiką, gerbsi save ir kitus, arba susitaikysi, kad negerbia tavęs, arba susitaikysi, kad tau nekrenta korta. Jeigu „nebeina” nauji matchai, galimai tai signalas, jog metas skirti daugiau laiko sau. Beje, čia offtopic, visiškai nesusijęs su šiuo postu. Kažkaip prisiminiau ne į temą. Kartą buvau Kernavėje ir vienas girtuoklis dainavo dainą „Jau bando, jau mėgina, jau ir Miką pakrutina”. Nežinau, ką jis turėjo galvoje, bet man atrodo, kad tai kažkaip susiję su tuo, kad, jeigu nepasitiki savo jėgomis, kažkodėl svarbu bent jau pabandyti. Nesu tikras, reiktų perklausti to girtuoklio, jeigu dar gyvas.