Ketvirtame kurse turime tokį dalyką, kurį nėra sunku išlaikyti – profesionalumas ir etika. Iš mano rašymo stiliaus gali pasirodyti, kad nesu ypatingai paisantis etikos normas, o apie profesionalumą spręsti jau ne mano/jūsų kompetencijai. Šįkart buvo paprasta užduotis – parašyti dvyliką sakinių apie save. Nesidomėjau, nei kokia turi būti struktūra, ar reikia rašyti iš profesinės srities, ar iš gyvenimo. Grįžau po darbo, pamiegojau ir pabudęs drėbiau pirmus į galvą šovusius sakinius. Juos pateiksiu įrašo pabaigoje, nes tai per daug asmeniška ir rimta, reikia iki tol šiek tiek pakelti nuotraiką.
Turiu rimtą draugą, kuris labai susitvarkė gyvenimą, tik dirba, miega, valgo ir net pradėjo gaminti valgyti. Šiandien jis gamino blynus ir man sako:
– Žinai kuo skiriasi blynai nuo omleto?
– Ne.
– Pavadinimu
Ir abu smagiai pasijuokėm.
Kita istorija, išgimdyta parūkymo metu. Jis – vaikinas, tvarkingas, batai nuvalyti, džinsai nauji, marškiniai visad išlyginti, nusiprausęs, pasikvėpinęs, plaukai tvarkingi, barzda nuskusti, vidutinio ūgio. Į klubus per dažnai nevaikšto, bet nevengia apsireikšti tokiose įstaigose kaip disco. Iš pirmo žvilgsnio pamanytum „eilinis pacanas” ir tiek. Bet ne. Jis labai daug skaito knygų ir yra įdomus žmogus ir sulaukia daug merginų dėmesio. Man patinka su juo bendrauti, nes galiu skaldyti nešvankius bajerius, pasakoti filosofines idėjas ir šiaip kalbėti su minties šuoliais, kas man labai būdinga.
– Vakar Facebook’e radau paveikslėlį, kuriame lyginama CCCP ir ES pagal 10 punktų. , tariau aš
– Jo, mačiau ir aš tą
Iš kalbos išėjo vienas faktas, kurį pasakė jis:
– Žinojai, kad sovietmečiu buvo viengungio mokestis? Man tėvas pasakojo, kad būdamas 23 – ių turėjo mokėti babkes.
Abu prodėjome samprotauti, kas būtų, jei šiandien būtų toks mokestis. Įsiterpė kitas vaikinas:
– Reikėtų susimokėti už tai, kad duodi saujon
– Cha cha cha, pažvengėm
– Arba, jei įrodai, kad tą mėnesį gavai pist, tada nereikia mokėti.
– Nu jo, o kaip įrodysi?
– Tai mėnesio gale visi turi prisistatyti į valdišką spermos banką ir žiūri kiekybę ir kokybę
– Cha cha cha, pažvengėm
– Jo, o paskui viską supila į bendrą katilą, pamaišo ir apvaisina šeimas, kuriose nevaisingi vyrai
– Ir tada būna valdiška armija, alaviniai kareivėliai
Pasijuokėm, pafilosofavom ir dabar skeliu dvyliką punktų iš savo „.doc” failo:
Dvylika sakinių apie save
1. Būdamas devintoje klasėje, susivokiau, kad visą gyvenimą buvau pareigingas, atsakingas, tačiau kompleksuotas žmogus. Nuo to laiko ėmiau elgtis taip, kaip man patinka, nusprendžiau būti savimi. Iki šiol tai daryti sekasi puikiai, tačiau ne visi mane priima tokį, o aš ir nenoriu visiems patikti. Atsirinkau aplinką.
2. Mane labiausiai motyvuoja nesėkmės. Jei kas nors pasišaipo, pasako, kad man nepavyks – aš nesupyksiu, bet dar įrodysiu sau ir tam žmogui, kad jis klydo. Tai pasiteisina ne visada, nes sugaištu per daug laiko veiklai, kuri nebuvo prioritetų sąraše, tačiau kiekvienas bandymas, nesvarbu, sėkmingas ar nesėkmingas, padarė mane stipresnį.
3. Nepasižymėjau talentu piešti, dainuoti ar šokti, tačiau laikau save menininku, mėgstu rašyti ir esu toks susireikšminęs, kad planuoju parašyti apie save knygą. Vienas rašytojas man pašaipiai yra pasakęs:
– Tu moki rašyti, bet tau dar geriau sekasi nerašyti”. Viena žinoma poetė man yra užrišusi batą sakydama:
– Aš rišu batą naujam Parulskiui. Tuo metu nežinojau, kas yra Parulskis.
4. Noriu tapti turtingu. Ne dėl to, kad esu materialistas ar išlaidus (esu išlaidus), bet dėl to, kad jausčiausi saugus ir man niekas negalėtų papriekaištauti, kad gyvenau klaidingai.
5. Labiausiai bijau motinos mirties, todėl dabar stengiuosi kuo labiau užsigrūdinti, kad kai tai įvyks nepalūžčiau ir gyvenčiau toliau.
6. Domiuosi astrologija, konkrečiau chiromantija. Savarankiškai išmokau skaityti iš delno linijų, nesitikėdamas sulaukti populiarumo. Viskas baigėsi tuo, kad net gi teko dirbti tokį darbą, sulaukti pigaus dėmesio ir net turėti susitikimų su tikromis raganomis. Niekada nežinai, kuria vaga pasisuks gyvenimas, laimei mano zodiako ženklas žuvys ir aš nesu pastovus, todėl šiuo metu darau, kas man svarbiausia.
7. Krepšinis – tai kovos arena, kurioje galiu pasijausti vyru. Tikru vyru, nes dėl mano šukuosenos ir aprangos stiliaus dažnai sulaukiu klausimo:
– Tu pasyvus ar aktyvus?
Tokiu atveju atsakau, kad kol pasaulyje bus moterų, tol nekeisiu orientacijos.
8. Esu greitakalbis. Dažnai žmonės mane mėgdžioja, o kartą buvo praminę barškuole gyvate.
9. Man 23 metai, esu turėjęs virš 100 moterų, bet nė vienos nemylėjau ir dėl to nesididžiuoju. Kartais jaučiuosi nesaugiai, kai mieste su manimi sveikinasi “kažkur matytas” žmogus, o aš jos neprisimenu.
10. Esu supančiotas tinginio pantimis, labai sunkiai keliuosi ryte į darbą. Kambariokas gąsdina, kad apipils karštu vandeniu.
11. Būdamas 17 metų sirgau meningitu. Tai paveikė mano smegenis. Tapau kūrybingas.
12. Vaikystės svajonė – tapti profesionaliu krepšininku. Tapau, tačiau sėdėjau ant suolo ir laukiau kelių akimirkų, kada galėsiu pasireikšti. Taip, aš gavau keletą akimirkų išbėgti į aikštelę prieš tokius grandus kaip „Žalgiris“ ar „Lietuvos rytas“ ir įmečiau kelis varganus taškelius, daugeliui patyrusių krepšininkų būtų niekas, tačiau prisiminęs, kaip jaučiausi tą akimirką, dažniausiai apsiverkiu. Dabartinė svajonė baigti universitetą ir įgyti aukštąjį išsilavinimą. Kai sužinojau, kad įstojau į programų sistemas ir dar į valstybės finansuojamą vietą – apsiverkiau. Taip pat pasielgsiu ir kai išgirsiu, jog diplominis darbas įvertintas teigiamai. Abu kartus tai padarysiu iš džiaugsmo.
Pabaigai skiriu dainą: