{Papildyta 20:43} 2013-07-04
Labai laukiau penktadienio, kad greičiau nulėktume prie jūros.
Kelionę suplanavome greitai, dar prieš geras 10 dienų:
– Edga, varom į Nidą liepos 5-tą?
– Davai
Taip ir suplavom.
Penktadienį po darbo susirinkau daiktus ir pradėjau surinkinėti pakeleivius. Su mumis vyko dar trys panelės, iš kurių viena buvo su ramentais.
Surinkau žmones ir pajudėjome link Kauno. Autostradoje pylė kaip iš kibiro, įjungę avarines lempas, kiti vairuotojai stojo šalikelėje, o mes nestabdėm, važiavom į šviesą, norėjom kuo greičiau nusigaut. Kad kelelis nedulkėtų, pakeleivius užvežiau užsipirktų gaiviųjų gėrimų, o pačiam teko pajausti tą vairuotojo dalią, kai stebi girtėjančius.
Draugas buvo matęs filmą „Adrenalinas”, kur pagr. veikėjas turi išlaikyti pastovią adrenalino dozę. Šįkart jis nusprendė pasinaudoti idėja, palaikydamas bent 0.6 promilės savo organizme visą savaitgalį. Kaip žinia, limitas vėliau buvo padidintas iki vienos promilės ir viešo įsipareigojimo buvo laikytasi sąžiningai.
Kauno „Megoje” užsipirkę gėrimų, lėkeme autostrada į Klaipėdą. Mus aplenkė baltas autobusiukas, kuriame daug jaunimo traukė į Pajūrį. Atpažinę draugą, pradėjo rodyti visokius juokingus gestus, išsitraukę telefonus filmavo ir šiaip buvo linksma, nes tai jie mus pralenkdavo, tai mes juos. Vėliau draugas nusprendė parodyti malonią staigmeną: lenkėme juos antra juosta ir pro langą parodė užpakalį 😀 😀 😀
Tuo metu tai pakėlė nuotaiką
Labiausiai užkniso tai, kad pusiaukelėje, netoli Kryžkalnio bent dviejose vietose buvo remontuojamas kelias ir susidarė didelės spūstys. Važiuodami pirmyn sugaišome gal valandą, o atgal, bent dvi, tai tikrai.
Čia viena foto iš kelionės, kur sutilpom visi penki
Po ilgai trūkusios kelionės į Klaipėdą, paleidome vieną merginą prie viešbučio, kur ji turėjo susitikt su draugais ir varyti į Selo koncertą. Patys ieškojome Naujosios prieplaukos, kad persikeltume į Nidą. Važiavom bet kur ir šiek tiek pasiklydom. Žmones buvo girti, o aš šiek tiek nervuotas, kad galime nespėti į paskutinį keltą. Pasirodo, pergyvenau be reikalo, nes keltai ištisai kursuoja vienas po kito ir persikelti į Neringą – ne problema. Draugas nusprendė pajuokauti, sako:
– Sustok prie žmonių, aš paklausiu kelio, kur važiuoti į prieplauką
Sustojom prie klaipėdiečių merginų, jis pradarė duris ir pasiteiravo panų kelio:
– Labas panelės, matėt Humoro klubą? Čia aš iš televizoriaus 😀
Tikrovėj labai juokingai viskas atrodė. Ir taip padarėm kelis kartus, kol paskui važiavom bet kur ir vis tiek radom prieplauką.
Atvykom ir akimis palydėjom keltą. Teko laukti dar geras dvidešimt minučių, bet tada į trasą paleidom kiaulienos ausį ir viščiukų skrandukus. Mašinoje buvo garbinamas žmogus, kuris išrado vištienos skrandukus, kuriuose nėra nė truputį vištos, bet jie tokie skanūs… Tuomet mūsų team’as pasidalino į dvi dalis: tuos, kuriem labiau patiko kiaulės ausys ir tuos, kam patiko skrandukai 😀 Po kelionės buvau žiauriai pavargęs, norėjau greičiau griūti ir miegoti, o persikėlus dar laukė kelionė į Raganų kalną, kelionė į Nidą, vietovės susiradimas, įsikūrimas ir daug kitų procedūrų…
Kelte kėlėm šurmulį 😀 Susitarėme, kad vos tik keltas pajudės, visi išgriūsime ir gulėsime bent 10s. Visi išgriuvo skirtingu laiku, o aš išvis nebeišgriuvau, bet filmukas nuo to tapo tik dar juokingesnis. Čia foto iš kelto ;D
Kadangi tingiu išsamiai pasakoti, tai rašau, ką prisimenu.
Važiuodami į Raganų kalną, garsiai garsiai klausėm muzikos, šokom ir kūrėm mini klipą. Panos kaip pasiutusios šoko gale, draugas dirbo operatorium, aš vairavau, bet gyvenau jau pajūrio nuotaikomis.
Ant Raganų kalno draugelis prapiso akinius, kalno įveikėm tik pusę. Panos rėkavo, šaukėsi pagalbos, kol išgirdom, kad kažkas iš tikro ateina 😀
Tamsoje išgirdom upelio čiurlenimą… Tuo metu kažkas mižo ant Raganos statulos, manė liksiąs nepastebėtas, bet buvo nufilmuotas. Išsirėkavę miške, pridarę kūlversčių ir prigąsdinę vietinius, traukėm į Getlinburgą. Kažkodėl būtent taip praminėm Nidą. Draugas visą kelią kalbėjo apie prapistus akinius, mes siūlėme galimybę grįžti atgal jų paieškoti, bet nei jis, nei mes patys neturėjom noro gręžiotis, reikėjo greičiau įsikurt ir pradėt rokenrolint.
Naktinėdami Nidoje sukom ratus po centrą, ieškojom vietos, kur turėjome apsistoti, kol galiausiai suradom ir įsikūrėm kambary, kuris priminė sandėlį. Vieta buvo maždaug už 150m nuo jūros, kur vien už lokaciją, kurioj būtų įsmeigtas skėtis ir padėtas kelmas, galėjom mokėti po 100lt į dieną, o mokėjom išvis kapeikas. Jūra – 100m, barai 20m. Mus pasitiko mergina, kuri pati kerpa sau plaukus. Ji žiauriai pergyveno, kad mums gali kažko trūkti, kaip mus reikės užimti ir t.t. Paaiškinom, kad kuo mažiau suktų galvą, kad atsipalaiduotų ir pradėtume tūsintis.
Tuomet laikas ėjo nepastebimai, atsirasdavome tai viename bare, tai kitame. Tai išsiskirdavom, tai vėl susitikdavom. Pirmas vakaras praėjo girtokai, susipažinom su aplinkiniais ir užmigom…
Kėlėmės su plyštančiomis galvomis
Mane pažadino merginų skambutis, kurios važiavo su mumis. Jos įsikūrė pas savo vaikinus, o daiktai buvo likę mano mašinoj. Išlipau iš lovos su masyviu „morning wood” ir demonstratyviai išėjau į kiemą. Atrakinau mašiną ir padaviau daiktus. Vėliau susirinkome chebrą ir vyko iki Maximos, kad bent truputį pabūtume ir Nidos centre. Aš nesėkmingai kalbinau pardavėją:
– Labas, tu gal šiemet baigei mokyklą?
– Aš šiemet baigiau universitetą
– Aaaa… Tai mokslai baigti, dabar tikriausiai ieškai rimto vaikino
Ji pamanė, kad jau siūlysiu save ar kažką meluosiu, bet užbaigiau
– Jei ieškai rimto, tai aš tau nelabai tinku, ir nuėjau
Vėliau ėjome per priaplauką, kur buvo sustatyta daugybė jachtų:
– Ei, nufotkinkit mane, tuoj įšoksiu į tą jachtą!
Šokau į kažkokią jachtą, kurioje buvo tentu buvo uždengta didelė skylė. Viena koja susmigo, vos nenusisukau galvos. Vėliau pasiūliau pažaisti žaidimą:
– Varom žaisti Norvegijos?
– O ką reikės daryt?
– Pizdinti jachtų variklius
;D
Sėdėjome nepažįstamų žmonių jachtoje, valgiau iš Maximos pirktus balandėlius ir aptarinėjom , kaip viskas gražu Nidoj.
Atėjo jachtos savininko draugas, pasakė, kad jei savininkas ateis, mums visiems išvanos kailį. Mes išsigandome ir apvertę jachtą išėjome 😀 Gerai, išėjome neapvertę.
Kai grįžom į vietovę, kur gyvenom, mergina, kuri padėjo mus apgyvendinti, pasiūlė pasistatyti mašiną prie namuko… Tuo metu tai buvo galbūt juokingiausia, nutikusi situacija. Ji sakė pro kur reikia važiuoti ir kad visi pro ten važiuoja… Įsijungėm avarinį ir važiavom vos ne per paplūdimį, per pėsčiųjų ir dviračių takelį, o kai buvom netoli namuko, jums liko viena kliūtis – didelis ledų sunkvežimis iš kairės pusės ir medinės kavinės grindys iš dešinės. Tarpas buvo tip top, kad pravažiuotume. Vis dėl to, nepavyko tiksliai įvažiuoti ir šiek tiek kliūdėme „parketą”. Judėjome gal 1km greičiu ir girdėjom tokį garsą: „trakšt, trakšt… trakšt trakšt…” Draugas sėdėjo keleivio pusėj, o kavinės lankytojai sėdėjo gal už 2 m nuo jo ir stebėjo. :DDDD Man nebuvo kito pasirinkimo, kaip važiuoti tiesiai. Atėjo kavinės prižiūrėtojas ir pasakė, kad duos platuką ir galėsiu kalti.
Atrodėme kaip vandalai, bet atsiprašiau 42 kartus ir atleido.
Vėliau daugiausia veiksmas vyko pajūry, kur kalbėjomės įvairiausiom temom ir juokavome.
Įlipau į jūrą ir pajutau šaltį… Pamaniau, kad jūra – tai kaip moteris, iš pradžių būna šalta, o kad su ja būtų šilta ir gera, reikia prisijaukinti. Moteris turi būti kaip jūra – šalta ir aistringa. Norėjau pasidalinti savo filosofiniu pamąstymu su draugais, bet jūros ir moters sąsaja virto – „Moteris turi būti kaip jūra – aistringa ir su dideliais papais” 😀
Vėliau pradėjome kalbėti apie seksą trise. Nusprendėme, kad blogiausias grupinis seksas, koks gali būti trise – tai du vyrai ir viena moteris, kai vienas vyras laižo „pygzdą”, o kitas daro kitam vyrui masažą :DDDD
Vėliau žmonės prašė, kad paskaityčiau iš delno linijų. Tuo metu, ko labiausiai nenorėjau daryti, tai skaityti, nes buvau visiškai atsipalaidavęs ir negalėjau susikaupt.
Vakare atėjo viena mergina, apie kurią buvau rašęs įraše apie Sūpynių festivalį. Tai ta pati, su kuria vaikščiojom miške ir užmigau, o pabudęs jos neberadau. Žinau, kad šį įrašą skaito mergina, kuri man patinka ir galiu nuraminti, kad santykiai buvo draugiški ;D Visi laikėmės Friendzone rėžimo. Sėdėjom ratu ir kalbėjomės apie gyvenimą, draugas skaldė nerealius bajerius, o panos dalinosi nerealiom istorijom.
Įdomiausia istorija apie vyrą, tos merginos tėvą. Jam 47m, jo panai 22. Jis kartu tūsina su savo dukra ir jos draugais. Jis toks nutūktgalvis ir taip traukia moteris, kad pakabino žiauriai seksualią japonę. Ji tiesiog priėjo prie jo ir pasakė „I want you”. Japonei 22m. Tai vyras – tūsų karalius, mes klausėmės ir sakom vienas kitam:
– Davai, Mantelio, tu būk toksai
– Davai, būnam, nes aš tai pavyzdžiui neįsivaizduoju, kaip reiktų dvidešimt metų nugyvent su viena moterim ir tais pačiais vaikais. Stopudovai būsiu tas, kur mokės alimentus visą gyvenimą
– Mokės batareikas 😀
Mums besėdint ir bekalbant pro šalį ėjo vienas bamernas ir tarė tai merginai:
– O, labas, savaitgalį gėriau su tavo tėvu
Aš didžiavaus ne kiek jos tėvu, kuris išsiskyrė ir paliko šeimą, bet dukra, kuri užaugo be tėvo ir sugeba džiaugtis juo, kaip laisvu žmogum, kad didžiuojasi turėdama tusofčiką tėvą, kuris įdomus jaunimui, tūsina festuose ir pakabina japones.
Paklausėm, kodėl išsiskyrė su japone, tai paaiškino keletą niuansų:
– Pas japonus visai kita kultūra. Ten moterims yra protu nesuvokiama, kaip vyras gali grįžti girtas namo ir su batais griūti į lovą
– Jo, o pas japonus gi batus reikia prie durų palikt, kad prilytų, o čia su batais grįžta
:DDDD
Daugiau mažai ką pamenu. Geriausio pokšto savininkas buvo Mantas, važiuojant namo sukūręs palankią aplinką „joke’ui” (juokui).
– Skaičiau vieną mokslinį straipsnį
– Delfijye?, pasiteiravo kažkas iš merginų
– Ne. Žinot, kaip būna lenktyniniai žirgai?
– Nu, jo, žinom
– Tai jei kas nors nutinka kojai, tai jų likimas sprendžiamas piam ant piam – arba į skerdyklą mėsai, arba palieka veisimui
– Ką tu rinktumeis jeigu būtum arklys ir tau pasiūlytų: ką renkies – būt sumaltas dešrom ar lakstyt po ganyklą ir pist geriausias kumeles? Visą gyvenimą?
Draugas imituoja mąstantį žirgą:
– Nu, bleeet. Leisk pagalvot… Duok man porą savaičių apsispręst 😀
Vėliau įsivaizdavom, kaip žirgą veda į skerdyklą, o jis mato už tvoros jo draugą, kitą žirgą tarp krūvos kumelių…
Kitas žirgas guodžia:
– Žinot, čia nėr taip gerai, kaip atrodo, susirašysim 😉
O tas žirgas, kuris vedamas į skerdyklą, mato, kaip rūksta dūmai, kaip verdamas muilas iš kitų žirgų :DDDDDDDD
Viskas, daugiau nieko neprisimenu, tik galiu pasakyti, jog kai užsukome į Palangą, jau pirmame kilometre išvydom kaimiečių su fūristo įdegiu, krūvą marozų, o Nidoje tokių nerasi su žiburiu ar Švyturiu. Džiaugiuosi, kad Lietuvoj yra toks gražus, tvarkingas ir jaukus kampelis. Sutikom žmonių, kurie vienas už kitą įdomesni, o į Palangas visokias tegul važiuoja kaimiečiai vieni kitiems daužyt snukių. Buvome užsukę trumpam paimti pakeleivių, bet to užteko
Beje, radau vyrą, poną pezalą, kuris Palangoje skaito iš delno linijų už trisdešimt litų:
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/palangos-j-basanaviciaus-gatveje-smalsuolius-traukia-ir-burejai-56-351119
Vienitelis dalykas, kurį jis žino – pagrindinių linijų pavadinimus, o daugiau suklydo net nustatydamas stichijas, buvau pas jį ne kartą
O čia daina, priminsiantį šį savaitgalį, iš kurio jau beveik nieko neprisimenu, išskyrus tai, kad noriu pakartot: