Pradžioje noriu išreikšti nepasitenkinimą. Apibūdinsiu situaciją: priklausai vienai modelių agentūrai, karts nuo karto būnu pakviečiamas į kokius nors renginius. Nesu nei talentingas nei per daug prisižiūrintis, todėl ir tų užsakymų būna ne per daugiausiai ir nesu labai vertinamas. Yra kaip yra, bet jei nueinu į renginį pagal sutartą atlyginimą, tikiuosi jį ir gauti. Šįkart turėjau gauti pinigus mėnesį po užaskymo. Tai jau antras kartas, kai pinigų negavau. Pirmą buvo uždaras renginys prieš Kalėdas, praėjo ir viskas. Naiviai tikėjaus, kad paims žmoniškai ir perves į sąskaitą, blogiausiu atveju paduos grynais. Velniop, spjoviau, džiaugiaus kad išvis kažkur pakvietė, kad dar esu kažkam įdomus. Antrą kartą – dabar. Pats renginys vyko vasario vidury, kovo vidury turėjau jau gaut. Kažkaip nesmagu apie pinigus kalbėti, bet jei jau užsidirbai, kaip sakoma, tai anokia čia gėda blet jų paprašyt, jei pati/patys nesusivokia. Skambinau, nekėlė. Mačiau, kad Facebookas net kaista nuo laikų, postų komentarų, todėl sugalvojau parašyti per ten:
[rašiau po dviejų savaičių]
aš: Labas, gal is {renginys} jau yra pinigai?:)
ne aš: Labas. Šiandien dar netikrinau, bet kai bus, tai is kart pervesiu
[rašiau po mėnesio]
aš: Labas, ar galėčiau gauti pinigus už {MĖNUO} {DIENA} ({RENGINYS}) ?
ne aš: Labas. Aisku, kad gali. Koks tavo saskaitos nr?
aš: {VARDAS} {PAVARDĖ} {SĄSKAITOS_NR} {BANKO_PAVADINIMAS}
ne aš: Siandien pasistengsiu padaryti pavedima, jei nepavyks, tai ryt tikrai
aš: Gerai, aciu 🙂
ne aš: Nera uz ka
[rašiau kitą dieną]
aš: Labas, iseis siandien pervest pinigus? Noreciau savaitgaliui siek tiek turet
ne aš: {NEATRAŠĖ}
[rašiau po keturių dienų]
aš: Labas, {VARDAS}, man nebemalonu tau rašyt, bet trečią kartą prašau: AR GALI MAN PERVEST PINIGUS UŽ {RENGIYS} REKLAMĄ? Juk matau, kad Facebooke komentuoji, postini, tai turėtum perskaityti ir žinutes, o ne ignoruoti. Rašiau prieš savaitę, sakei „šiandien arba rytoj”. Tikiuosi, pastebėsi mano žinutę, dėkui
ne aš: Labas. {MANO_VARDAS}. Labai atsiprasau, kad nepervedziau penktadieni. Tiesiog per Velykas galvau nemalonia staigmena is kaimynu, musu butą uzpyle, tai reikėjo skubiai pinigu. Pasiskolinau is tavęs, bet šia savaite atsiskaitysiu tikrai. Labai atsiprasau dar karteli
Na, tikrai pasijutau durninamas ir praradau viltį atgauti pinigus. Gavau algą ir sėdžiu patenkintas, tik niekaip nesuprantu, nachui reikia rašytis sutartis, žadėti ir daryti tokias nesąmones. Neminėjau jokių vardų, agentūrosn pavadinimo ir vardų. Žinau, kad kiti, dalyvavę ten pat, tikra gavo pinigus. Taigi, jaučiuosi apipistas (teisingai parašiau, nes apgautas – tai tik apgautas, be materialių nuostolių).
Pereinu prie temos nr. 2
Vakar rašiau įrašą Fell In Love With An Alien. Šiandien supratau, kad jei noriu pajausti, kad kažką myliu, man reikia dvi dienas miegoti po tris valandas, o trečią išvis nemiegoti ir dar gerti. Tikrai veikia, tuomet būni tokios būsenos, kad užvaldo įvairūs jausmai.
Ketvirtadienį, pas „Allien” (vadinkime taip, nes bloge lankosi krūva pažįstamų ir garantuotai susigaudo situacijoje, tai įdėsiu šiek tiek mistikos, kad nebūtų viskas per daug aišku) vyko vakarėlis. Susipažinau su jos draugais ir gėriau, lindau prie panų, pasakojau įvairias istorijas. „Allien”, pasirodo tolerantiškas žmogus ir jos tarpe yra „vyrų”, kuriems patinka ne moterys. Na, aišku, jie kitą dieną kvietė mane į Facebooką ir pasakojo, kad aš ir „Allien” vienas kitam tiktume, paskui kad aš ir „jis” tiktume. Žodžiu, „egzotiška” eplinka jaukumo nepridavė, bet dar vos visko ir nesugadino. Į vakarėlį variau su tikslu, kad aš ir ji liktume dviese. Norėjau pažiūrėti kaip ji atrodo miegamajame ir pabūti dviese, nes po trijų pasimatymų buvom ne tik, kad nesilaižę, bet ir į lūpas nepasibučiavę. Žodžiu, sėdžiu aš kambary, pripisęs viskio, svečiai po biški skirstosi, pamačiau, kad lieka jos draugė ir ji prieina prie manęs:
– Žinok, pasakau iškart, kartu nemiegosim. Arba važiuok namo, arba miegok svečių kambary
Aš buvau toks girtas, kad vos galėjau išsižiot, sukaupiau visas jėgas, atkaklumą ir paklausiau:
– Tai aš galiu likt? Kodėl nerimtas?
– Gali likti arba gali važiuot su mano draugėm. Todėl, kad lindai prie visų mano draugių
– O tu norėjai, kad prie draugų lįsčiau? Tavo draugės žiauriai fainos, prišnekėjom, išsipasakojom, pasipizdavojom, radom bendrų pažįstamų, atsibučiavom ir atsisveikinom.
– Na gerai, lik.
Iš mėtomų užuominų draugei, supratau, kad draugė miegos kitam kambary, o mes kartu…
Erdvus miegamasis, didelė lova, man iš anksto padėtas puodelis su vandeniu, kad netroškintų (iš tikro padėjo, kad prasiskalaučiau burną ir nesmirdėčiau cigaretėm ir alkoholiu). Nusirengiau, palindau po kaldra ir laukiu. Atėjo be makiažo, viską nusivalė ir buvo su žiauriai seksualiu apatiniu trikotažu. Galvojau, kad esu toks girtas, kad ilgasis daiktas nepakrutės, net mojuojant į kairę-dešinę, deja, atsigavo vos užmetus žvilgsnį. Žinojau, kad 100% nelysiu pistis, kad nepasirodyčiau, kad man ji tik dėl to. O dėl ko? Visą laiką svarsčiau… Labiausiai ko norėjau tarp mūsų, tai gerai nuplakti, kad po to vien tik apie mane galvotų ir galėčiau bendrauti ramiai, būti savim su visais priedais. Paskui galvojau, kad man tik gera su ja, kad reikia nieko neplanuot, kaip bus, taip…
Atsigulėm. Ji atsisuko į mane, apkabino, pradėjome bučiuotis ir… Ir pz. Viskas atrodė kaip filmo filamavime. Ne erotinio ar porno filmo filmavime, bet kažkokiam sudegusio teatro blet. Aš net girtas buvau įsitempęs, bandžiau numušti įtampą besibučiuodamas, trinti bybį į koją, kad sujaudinčiau, o ji dejavo, nors dar nebuvo dėl ko. Čia per daug sarkastiškai išsireiškiau, gal net groteskiškai, bet panašiai jaučiaus. Ble, įsivaizduokit, jei pats aš sugebėjau susitikt tris kartus ir nėkart nelindau net bučiuotis. jau taip dirbtinai susikūrus ta įtampa, o dar čia… Vaidyba, jausmai, bučiniai, viskas netikra. Kodėl? Va čia ir klausimas, nx. Kodėl? Jei aš jai nepatikčiau, gi nebūtų net kvietus į namus. Kodėl aš būnu, jei nėra aistros? Nes aš kaip tie naivūs, kur tiki, kad blet reikia palaukt, viskas taip greit nevyksta. Iš tikro, pamaniau, kad mano sena gera taktika tikrai yra geriausia – kuo greičiau papisi, po to dingsta visos kaukės, bendravimas tampa nuoširdus, nesinori nei vaidint, nei apsimetinėt. Po sekso nieko nebeprivaidinsi. Gerai papisi – niekas tavęs neteis, kodėl „užsikėlei” per pirmą pasimatymą, todėl būsiu biednas, bet teisingas (nichuja ne biednas, vakar gavau algą).
Vakaras/rytas baigėsi tuo, kad pasivartėm geras dvi valandas, išbučiavau jai nugarą, kaklą, žandus, lūpas, laikiau prispaudęs prie savęs, o ji į mane įsikibus kaip katinas. Viskas gražu ir gera, nuskambėjus žadintuvui, apsiprausiau snukutį, išsikviečiau taksą ir išvarėm dviese į darbą. Kas antras? Kvapas. Alkoholio kvapas. Taip dvokiau, kad galėjo taksistas pasigerti nuo kvapo, bet spėjo išgaruot, nes patekom į kamštį, nachui. Geležinio vilko gatvėj buvo kamštis, į darbą mane vežė pusantros valandos, sumokėjau 60lt. Todėl ir leidžiu sau keiktis čia.
Darbe atsiprašiau už vėlavimą, išgėriau milijoną kavos ir sukaupęs visas jėgas dariau, ką reikia. Bet galvoje buvo ji. Maniau, kad ją myliu, kad pz, gal tapsiu rimtas žmogus, kad visom meilužėm ir mūzom iškilmingai su trenksmu pranešiu, kad nuo šiol mes tik draugai ir daugiau jų nedulkinsiu.
Grįžau namo ir drėbiausi į lovą. Laukiau svečių. Buvau susitaręs per internetą (Grupė Facebooke „Noriu, bet neturiu su kuo”, kad atvažiuos pas mane mergina iš Klaipėdos). Tariausi tai iš anksto, nežinojau, gi blet, kad spėsiu įsimylėti iki to laiko. Miegojau, sapnavau devintą sapną ir išgirdau skambant telefoną:
– Kur tu? Žinok, jei būtum neatsiliepęs, jau būčiau važiavus pas draugę
– Aš miegu. Tuoj būsiu.
Šokau į rūbus ir išlėkiau pro duris ištinęs kaip meškėnas
Susitikau su ja, atrodė gražiau nei nuotraukose. Nusipirkom brendžio ir paržygiavom.
Gėrėm, kalbėjomės, kalbėjom apie gyvenimą, religiją, rodėm Facebooke draugus ir pasakojom kaip kas dulkinasi. Buvo juokinga, kai pana rodo į bachūra ir sako: šitas „nekažką”, pas šitą mažas, šitas geras, šitas dulkinasi prastai, bet gražiai piešia, šitas žiauriai geras žmogus, šitas tuokiasi liepos mėnesį, bet du metus išdavinėja savo paną su manim… Piktai pažiūrėjau į ją.
– Pats kaltas. Aš jį kelis kartus atstūmiau, meluoja man, jai, o man gerai, kaip yra, juk ne naivi esu.
Na, bebendraujant, pamačiau, kad papai tikrai įspūdingi, o laikas parodė, kad vienas iš jų net netelpta mano delnan. Rimtai. Ir taip, ir taip bandžiau paimt, bet NIEKAIP! Dėl vaizdo įjungiau „Hangover” filmą ir atidarėm seksodromą. Uždarėm tik paryčiais, bet bent jau pamiegojau geras keturias valandas. Išlydėjau ją ir ruošiausi į pasimatymą pas savo, vakar dar mylėtą, šiandien nežinant situacijos apie savo jausmus jai, merginą. Pabuvom kartu ir žiūrėjom filmą.
Niekada taip akivaizdžiai nejaučiau įtampos. Rimtai. Ji negalėjo atsipalaiduoti, nes nepasitikėjo manim, o aš, nes jaučiau kaip jaučiasi ji. Kalbant iš jos pusės, ji tikrai turėjo priežasčių nepasitikėti – iki jos vakarėlio aš buvau susitikęs su dviem panom, nežinodamas, kad jos visos draugės, o viena jų net buvo vakarėlyje. Linkėjimai tau T. { 😀 }.
Žiūrėjau į jos veidą, odą ir svarsčiau: Kokia tu graži, nuostabios strazdanos ant rankų, balta oda, nuostabi figūra, smaili nosytė, gražios žalsvai mėlynos akys, bet kodėl? Kodėl tiek kosmetikos, kam tas soliariumas? Kodėl nemyli savęs tokios, kokia esi? Visos mintys plaukė žiūrint filmą, apsikabinus ją. Širdis daužėsi kaip pasiutus. Jausmas toks, tarsi būčiau užvalgęs kiaulienos, o ta kiaulė kramtė man vidaus organus. Kaip tikras džentelmenas (aš nesu džentelmenas) pažiūrėjau filmą nelįsdamas ir nepriekabiaudamas. Keliskart darėme parūkymo pertraukėles. Pertraukėlių metu mūsų bendravimas visiškai pasikeisdavo. Buvome kaip nepažįstami, nei aš ją apkabindavau, nei galėjau atsipalaiduot. Stovėdamas balkone aš jau mintyse rašiau įrašą… Kodėl su ja negaliu būti kaip su visom? Šnekėti viską, ką galvoju, jaustis užtikrintai ir man turėtų būti pochui. Gal todėl, kad mano draugai, pamatę jos foto sakė:
– Tokios panos vadinamos High-end. Devinkė čia. Iš dešimt balų
Ble, va tau ir išlindo mano neformalumas, dar bandau įrodyti, kad man nerūpi kitų nuomonė. Pasirodo rūpi, aš kaip koks serijinis pisikas, apsimetu, kad tik „gaučiau”, pamaniau save nuteisdamas.
Jeigu tarp mūsų atsirastų kažkokia ugnelė, jei ji mane trauktų, o ji manim pasitikėtų, tai pz, kaip pasikeistų mano gyvenimas – mesčiau pistis (anksčiau būčiau rašęs su bet kuo, dabar parašysiu su kitom, nes žiauriai iškėliau kartelę ir pisu tik geras. Geras nustatau ne pagal išvaizdą, bet pagal intelektą ir kitus bruožus, turiu savo skalę), dirbčiau dar daugiau, kad turėčiau daugiau pinigų ir atrodyčiau darbštus ir patikimas jos akyse, sportuočiau, kad kiti bijotų prie jos lysti ir t.t. Na, čia šiaip pamąsčiau, ko reikalaučiau iš jos? Prie manęs būti be špakliaus ir būt savim.
Viskas, palieku mane teisti, o pats lekiu į Akivarus, šiandien bus Mini Dance Macabre, šioks toks gotų tūsas. Aš pats ne gotas, bet einu apsižvalgyti, konspiraciniais tikslais ir pažiūrėti kaip gi ta Industrial muziką skamba klube. Gero vakaro
