Kaip “normalus” vyras renkasi moterį?
Aukšti reikalavimai:
– graži,
– nestora,
– geri papai, gera šikna,
– gerai pisas,
– protinga,
– savarankiška,
– gerai gamina valgyt,
– ištikima,
– turi gerų draugių,
– iš geros šeimos,
– gražiai rengiasi,
– nenusišneka,
– moka bendrauti kompanijoje,
– patinka tavo draugam.
– NĖRA KIAURA.
(visų šių punktų netaikau sau, čia galima labiau priimti kaip sarkazmą, bet nesu nusiteikęs prieš “normalius” žmones ir nesakau, kad aš nenormalus)
Vidutiniai:
– geros širdies,
– neblogai atrodo,
– traukia,
– yra apie ką pašnekėti,
– nėra kvaila kaip bato aulas.
– NĖRA KIAURA.
Žemi reikalavimai:
– nemiža atsistojus.
– NĖRA KIAURA.
Šituos reikalavimus sugalvojau tik tam, kad suprastumėte, ką bendrame kontekste reikš išsireiškimas “Kiaura”.
Tai nesusiję su moters fizine būkle ar jos polinkį eiti per vyrus, tai labiau liečia komunikacinius įgūdžius ir bendrą pasaulėžiūrą.
Noriu pasakyti, kad vyrai tokias moteris vadina įvairiausiais terminais, “kiaura” – tik vienas jų, bet taip dažniausiai apibūdinamos labai
patiklios, naivios, pasimetusios, išsiblaškiusios moterys.
Pateiksiu keletą pavyzdžių. Tarkime yra mergina, kuriai dvidešimt keli metai, atrodo gražiai, mokosi kažkokur, kažką, kad tik baigtų ir nusprendžia, kad
visą gyvenimą nenorės durti galo su galu, nuo algos iki algos, nori nulipti tėvam nuo sprando ir daro sprendimus – reikia vyro.
Dešimt metų vyresnio. Rimto. Kad mylėtų. Kad, kai jį susiras, visi manytų, jog ir ji labai subrendusi ir turi rimtą požiūrį į gyvenimą (mąsto kaip sena tarka ir jai niekas nebeįdomu).
Na, ir pradeda medžioklę. Nueina į klubą, susipažįsta internetu, bendrauja baliuose, vestuvėse ir pastebi tendenciją – visi vyrai iš jos nori tik TO. Na ir keistuoliai.
Visi, atitinkantys jos reikalavimus: maždaug 35m, nevedę, stambaus sudėjimo. Ir kodėl taip yra…
Reikia ieškoti išeities… Žinau kas man padės! Būrėja! Nueisiu, išmes kortas ir pasakys mano ateitį. Pasakys, kiek metų gyvensiu, kada ištekėsiu… Ne! Geriau nueisiu pas raganą su gražaus vyro
nuotrauka, ji užkerės jį ir jis bus mano. Va, kaip tik gausiu algą kitą mėnesį. Nieko tokio, bus tų pinigų, pragyvensiu, juk reikia į save investuoti.
(čia taip pat nėra kritika žmonėms, kurie užsiima ezoteriniais dalykais, nemažai jų labai gerbiu, tuos, kurie tikrai žino ką daro, bet taip pat nemažą dalį laikau “Vėtromis”, Vėtra – tai mano sugalvotas personažas,
kuris apsirengęs su sportine aprangą, dėvi burtininko skrybėle ir avi “lakierkas”, panašiai. Personažo prasmė – parodyti neapsisprendusį žmogų, kuris vos tik kažkuo susidomėjęs, stengiasi visiems įrodyti, koks yra nuostabus.)
Taigi, manau, kad žmonės, užsiimantys taro kortų būrimu ar kitais panašiais dalykais, turėtų ne tik, kad nepriimti vaikų, nepilnamečių, bet ir kiaurų moterų.
Reiktų atlikti minimalų psichologinį testą, nes priešingu atveju, gali labai negerai baigtis. Žmogus gali viską traktuoti savaip, priimti blogiausius sprendimus, viską suprasti pernelyg neigiamai ir išvis prarasti
norą gyventi, dėl to gali tekti gailėtis pačiam dėl padarytos žalos.
Grįžtu prie kiauros moters paveikslo. Ji ateina pas gerą, visko mačiusią, šį tą baigiusią draugę ir klauso patarimo.
Draugė jai pasako savo nuomonę, kaip jai atrodo iš šalies, ji draugei padėkoja, pasako, kad ji nuostabi, atsiprašo, kad pas ją lankosi tik tuomet, kai jai nesiseka ir išeina.
Vakare kiaura moteris susitinka su kiauromis draugėmis. Jos geria kiaurus gėrimus ir kalbasi kiauromis temomis. Kiaura moteris išsiduoda, jog buvo pas tą draugę patarimo.
Papasakoja, ką ji pasakoja, visos ją išjuokia, išvadina negražiais žodžiais, padaro išvadą, jog ji taip sakė, “nes pavydi” ir toliau pasineria į savo netikrą, butaforinį gyvenimą.
Po kelių dienų “kiaurai” vėl liūdna. Nežino ką daryt. Nei alkoholis, nei cigaretės nepadeda, galvoja, reikia nueit pas tą pačią draugę, gal padės kuo nors. Tik šįkart stengiasi, kad liktų nepastebėta, nes
būtų gėda, jei ją pamatytų kitos draugės, su kuriomis gali šnekėtis apie viską…
Protinga draugė duoda patarimą:
– “Siūlyčiau nebūti naiviai. Nusiimti tuos rožinius akinius. Stengtis nuspėti kitų žmonių ketinimus, neskubėti gyventi, per daug nepasitikėti kitais…”
– “Jo! Taip ir yra! Viskas, daugiau niekuo nebepasitikėsiu!” (kiaurumo požiūris – kraštutinumas + emocionalumas + greitas ir neapgalvotas sprendimų priėmimas + “daug šneka, mažai daro”).
Protinga draugė nori papasakoti situaciją apie naivią moterį, sugalvoja bet kokį pavyzdį ir vos tik jai prasižiojus, kiaura iškart pradeda teisintis:
– “Ne, man taip nebūna, nenusišnekėk” (dar vienas kiauros požiūris – jai atrodo, kad visuomet šneki apie ją, net jei juokais ar net kaip pavyzdį. Ypač ji būna jautri, jei sakai ką nors, ko ji nenorėtų išgirst).
Kiaura moteris nuolat stengiasi pašiepti, ramias, santūrias merginas.
Kiauroms moterims būdinga apkalbinėti merginas, su kuriomis jos norėtų būti draugėmis arba jos yra jų draugės, tačiau seniai matėsi.
Kiauros moterys nemėgsta patarimų, jos pačios dalina patarimus, dažniausiai juos skaitė internete arba “draugė pasakojo”, bet sako užtikrintai, tarsi pati būtų keliais perėjus per ugnį, ledą ir stiklus.
Paskaičius atrodo, kad aš gal nusišneku. Su kuo aš bendrauju? Kaip aš drįstu taip kalbėti?
Viskas, kas čia paminėta, tinka ne vien moterims, tinka ir vyrams, tik reiktų sukeisti galūnes ir papildyti sąrašą dviem šimtais faktų.
Kiaurumo yra kiekviename iš mūsų, tik vieni iš mūsų laiku ir vietoje gavo skiepų:
turėjo griežtus tėvus,
patyrė nesėkmių,
nebuvo per daug lepinami,
išmoko visko siekti savarankiškai.
Žinoma, kas per daug, tas nesveika:
kieno tėvai buvo per griežti, tie tikriausiai dabar nemokamai važinėja troleibusu ir rodo baltą bilietą,
kas patyrė per daug nesėkmių, tikriausiai ir dabar aplink ieško kaltų, nuolat teisinasi, vengia atsakomybės,
kas nebuvo lepinami, užaugę elgiasi kaip autistai – pasitaiko suaugusių žmonių, kurie žaidžia lego, klauso telebim…, moterys perka lėles, o vyrai kolekcionuoja mašinėlių modelius,
na, o tie, kurie nuo mažens išmoko visko siekti savarankiškai, tikriausiai dabar sėkmingai užsienyje dirba vagimi arba “ant slidžių” – sėdi mašinoje ir žiūri, kad niekas neateitų.
Siūlau atsirinkti iš šio mind fuck’o tai, kas jums aktualiausia.
Rašiau ne dėl to, kad norėjau kažką pašiepti.
Visas tekstas galbūt atitiktų įžangą šiam sakiniui:
Nereikia būti naiviam. Laimingiausi tie, kurie sugeba realiai vertinti savo galimybes ir žino “ĮDĖSI PASTANGŲ – TURĖSI”,
na, o tiems, kurie nieko neveikdami nori kalnus verst linkiu kuo, kad kuo greičiau ateitų tas apmąstymų metas, nes kai jis ateina per vėlai, dažnai jau nebepakanka jėgų ką nors keisti
ir žmonės nugyvena prisitaikydami prie kitų diktuojamų salygų, dėvėdami kaukes ir jausdami tuštumą viduje…
Visą įrašą skiriu G.M, kuris dirba, randa laiko renginiams, padeda lietui lyjant ir žaibams trankant.
Cituoju jo žodžius: “Ko nebijau – tai darbo”
Ačiū Mariui už nuorodą:
https://web.archive.org/web/20160619071239if_/http://www.youtube.com/embed/rBmMzabdEKQ