– Labas, kaip sekas?
– Negražūs tavo akiniai, atsakė įsmeigusi smailą kaip jos nosis žvilgsnį.
Supykau, bet gelti nenorėjau.
Nemėgstu kerštauti.
Tiksliau, tai darau tobulai ir su malonumu, bet jaučiuosi dar geriau susilaikydamas.
Ant jos kaklo kabėjo pakabukas – pelėda.
Pamaniau, kad ji tikrai nežinos jos reišmės:
– Kam ta pelėda tau ant kaklo?
Bent žinai, ką reiškia?
Stebėjau ją rezgančią protingą atsakymą, rausėsi kišenėse, kurių nebuvo, ieškodama žodžių.
Neleidau jai išsižioti:
– Labiausiai apgailėtinas pelėdos apibrėžimas, kurį išgirstu – tai, kad ji mokslo, išminties ir šiaip geras simbolis.
Į mane sužiuro žmonės, norėdami sudrausminti tokia išraiška „iš kur ištraukei? Nusišneki…”. Aš tęsiau:
– Pelėda – tai paukštis, matantis piktąsias dvasias, jeigu tokios egzistuoja, jos bendrauja su mirtimi. Lesa iš to paties lizdo.
Mergina nesiginčijo, neatmesdama šio fakto, bet akys sakė: „aš būtinai pagooglinsiu ir patikrinsiu”.
Atsakė:
– Bet mirtis tai išmintis.
– Todėl, kad numiršti, tave įmeta į duobę ir ten esi lesamas kirminų?
Mane palaikė kitas žmogus:
– Taip, būtent taip ir yra. Ateistai/agnostikai atakavo tikintį žmogų.
Vėliau papildžiau, kad vienintelis žavus dalykas, apie kurį jau minėjo kitas blogeris Petras, yra tai, kad prieš mirdamas gali pasakyti:
– Atlikta. Viskas, padariau ką galėjau.
Bjauriausi tie, kurie nieko neveikia, ieško ką paskųsti, visą gyvenimą darę nuodėmes eina į bažnyčią atgailauti, visus ten užpisdami savo vaidmainiškumu, neva, kokie jie tikintys.
Mat, senatvėje žmogaus siela nušvinta, jis supranta ką darė blogai ir gailisi dėl savo klaidų. Nieko panašaus (norėjau parašyti „nichuja”), žmogus turi suprasti apie padarytą klaidą iškart, čia ir dabar, nedelsiant, jei reikia už ją ir atsakyti, o ne laukti 50 ar daugiau metų, gyvendamas su mintimi „niekas nepastebėjo, aš nekaltas”.
Kodėl yra sakoma, kad senesniam žmogui dažnai prabyla sąžinė?
Atsakymas į mano išsikeltą klausimą, kas būnam kai numiršti – tavo gyvenimas tęsiasi, nes miręs kūnas nesutrukdo tau būtų gyvam.
Apie ką aš? Paaiškinti? Gerai. Yra žymūs rašytojai, aktoriai, karžygiai, karaliai, užkariautojai, jei niekada nemirs, apie juos bus kalbama istorijos pamokose, knygose ir vadovėliuose. O tie, kurie mano, kad jų gyvenimas pasibaigs mirus fiziškai – jie jau seniai mirę, tik vaikšto bijodami ir kitus baugindami.
„Pelėda – nakties paukštis, vengia saulės šviesos, todėl dažnai jos simbolis priešinamas su erelio simboliu – Egipte ir Indijoje. Kadangi pelėda siejama su naktimi, ji paprastai laikoma blogu ženklu, ir jos klyksmas pranašauja nelaimę ir mirtį. Keltams pelėda buvo ,,nakties ragana”, susijusi su lavonais. Kai kur Afrikoje buvo siejama su magija ir jos galva naudota burtams.”, iš http://www.mokslobaze.lt/peleda.html Paskutiniu metu pelėda paplito kaip tatoo simbolis ******* (nepraeina 2024m cenzūros) tarpe, bet tai nieko nereiškiantis simbolis, tiesiog bandymas pasirodyti išskirtiniu.
