Jau esu ne kartą minėjęs, kad grįžus namo, šventės būna tikrai nekokios.
Tikra Adamsų šeimynėlė.
Pirmame aukšte papuošta maža eglės šaka, po kuria visi deda dovanas.
Na, tie visi, tai mama ir sesė. Aš turiu nupirkęs, bet dar nepadėjau.
Patėvis – jis niekada neperka dovanų, nebent užgeria ir tuomet kokiomis dviejomis savaitėmis pavėluotai kiša pinigus ir sako: pasidėk į taupyklę ir paskui, praėjus metams, klausia ar tie pinigai dar yra. Klausia netiesiogiai: “paskolink”.
“Gerai”
“Rimtai gerai? Dar turi?!”. Tokiame lygyje.
Na, pasakoju situaciją:
Grįžo sesės tėvas.
Nulipa sesuo, pažiūri, kad tarp dovanų nėra jo nupirktos dovanos ir sako:
“Nupirksi man Kalėdom dovaną?”
“Ne, nes neklausai manęs”
“Kodėl neklausau?”
“Kol už rusų 9 neišeis, tol negausi dovanos”
Mama įsikiša: “Tau už rusų du išeidavo”
“Lauke stalas neįneštas, kiek kartų buvau liepęs įnešti”
Meistras buvo minėjęs, kad tai ąžuolinis stalas ir jam nieko nenutiks, jei per žiemą bus lauke. Mama jam tą priminė.
“Jau pajuodavęs!!!”
Mama: “Ne pajuoduos, nebijok…”
“Jau pajuodavęs!!! Aš mačiau”
Sesė priėjo prie eglutės, paėmė jam skirtą, gražiai supakuotą dovaną ir tarė:
“Aš tau daugiau niekada daugiau nedovanosiu dovanos”
“Padėk į vietą!!! Greit. Klupk”, pasikalbėjo su savimi
“Aš ją pati pirkau ir ką norėsiu, tą darysiu”, atnešė dovaną man
“Už kieno pinigus?!!!!”, šis sakinys skambėjo taip apgailėtinai…
Atėjęs į sesės kambarį, jos akyse mačiau sudužusį Kalėdinį stebuklą, ašaras, nusivylimą tėvu. Man tai taip priminė mane… Aš jai norėjau paaiškinti, kaip reikėjo pasielgti:
1. Paprašyti manęs pagalbos, įnešant stalą, nes stalas buvo išneštas rudenį, kai su draugais darė vakarėlį, o dabar su draugais nebebendrauja ir jie jai nepadės jo įnešti.
2. Ji padarė klaidą, klausdama “ar nupirksi man dovaną”. Kodėl? Todėl, kad jis niekada neperka dovanų. Todėl, kad tai tebūtų buvus tik dovana ir, pamatęs mus, atidarančius dovanas, galbūt kažkiek pajustų sąžinės graužatį…
3. Supratau, kad neverta daryti pirmų dviejų, nes jis tik norėjo prisipist.
Pasirodo, šis bjaurybė neišpakuodavo dovanų, nes manydavo, kad jos pirktos už jo paties duotus pinigus, nors tai netiesa! Sesė neuždirba, nes ji dar septintoje klasėje, bet turiu įtarimo, kad tokie tėvo poelgiai prives, kad būdamas senas Kalėdas švęs vienas senelių namuose. Vienas, nes net ir ten niekas su juo nenorės būti.
Jam nupirkau brangų gero viskio butelį, net 1l. Gerai, kad pasirodė visu gražumu, viskį nusivešiu į Vilnių ir išgersiu su draugais.
