Facebooke yra sparčiai auganti grupė “Noriu, bet neturiu su kuo”. Ji įdomi tuo, kad ten dauguma iš Vilniaus arba Kauno ir visuomet galima rasti kompanijos:
važiuoti dviračiu,
nueiti į filmą,
išgerti,
pasivaikščioti,
aplankyti parodas ir t.t.
Iš pradžių mane stebino, kad joje yra labai daug kitaip mąstančių žmonių. Pvz. labai daug “trolių”, kurie žūtbūt stengsis paversti tave kvailiu, kad ir ką parašytum. Be kvailių, dar yra ir melancholikų, agnostikų, iškrypėlių, filosofų, astrologų ir kitokių žmonių. Vienas, labai įdomi asmenybė, pasivadinęs netikru vardu – XX XX. Iš netikros anketos pakviečiau jį į draugus ir kalbinau apie idėjas. Jis neslepia, kad yra iškrypęs ir turi slaptą ketinimą – įkurti hedonistų komuną, kurioje būtų priimtina poligamija. Jo ginklas – iškalba ir mokėjimas įtraukti, sudominti merginas. Jo auditorija – gyvenimu nepatenkintos arba per daug juo besimėgaujančios merginos, mąstančios kitaip, nei dauguma merginų. Esu apklausęs ne vieną merginą, kurią turiu netikros anketos drauguose, ar yra tekę su juo bendrauti ar matytis. Taip, atsakė. Yra. XX turi silpnybę – jis išduoda savo ketinimus, dar prieš susitikdamas, pasako apie nešvankiausius savo ketinimus ir polinkį į poligamiją. Įdomi taktika, tokiu būdu jis atsirenka tik garantuotus variantus, iš anksto įspėdamas, kas jam vėliau gali padėti išvengti atsakomybės. Mistika, o galbūt ir klaida – merginas jis kviečiasi tiesiai į savo butą. Įdomu, jos grįžta iš jo? Jeigu užsuktų su sportininkų palyda? Juk jis rizikuoja… Arba mėgsta adrenaliną ir nuotykius, arba yra viską apgalvojęs. Pateikiu vieną jo įrašų, kaip jis sudomina merginas:
“Ieškau psichiškai nesveikų, su žalingais įpročiais, morališkai nesuvaržytų, etiškai nenuzulintų, intelektualiai nenuskriaustų, išgalvotais dievais netikinčių, seksualinėmis normomis nerepresuotų, padorumo lazeriais neapšvitintų, mokslui ir žinioms nealergiškų, visuomenės įpročiais pasibjaurėjusių, televizoriaus nežiūrinčių, madų nesivaikančių, pacifizmą propaguojančių, bet idiotams užvožti per makaulę norinčių, hipiškai atsipalaidavusių, bet sveikame prote atsakingų, kone viską toleruojančių, žolę mylinčių, likimu netikinčių, Coelho knygų neskaitančių, prasmingą kiną, muziką ir dailę vertinančių, pornografiją menu reginčių, savo vidinių demonų nesigėdijančių, egzistencinės tuštumos kamuojamų, įvairiomis tradicijomis ir įpročiais abejojančių, sąžiningu protu besivadovaujančių, hedonizme laimę randančių, savo ego nedramatizuojančių ir mano ilgame laiške save reginčių… pabendrauti laisvalaikiu.”
Gerai, užteks čia apie kitus, dabar paatvirausiu apie žmogų “X”. Žodžiu, žmogus “X” anksčiau šiek tiek biški mėgdavo eiti per panas. Na, tipo jaučiasi vienas, galvoja, reikia susitikti, pabendrauti, o jei išeis, tai ir pasipist. Žmogus “X” prie gero priprato ir pamėgo pistis. Na, tiksliau ne kiek tas 15s, kurias trunka jo ištaškymas ir kojų pakirtimas, bet tas vaizdas, kai mato, kad dar gali kažkam suteikti malonumą. Taigi, išorėje – seksomanas, hedonistas, o viduje jautrus asketas-altruistas. Tipo, atsisako malonumo, o pisa moteris, kad būtų malonu joms, nors tuo pačiu, pats gauna moralinį malonumą, žinodamas, kad jis dar gali būti kažkam malonus. Galiausiai jis vis tiek lieka šiknoj. Jei merginai patiko, ji prisiriša, o jis jai, tarkim, jaučia pabarbą, už tai, kad nereikėjo mojuoti dešine, kad pabuvo prie šilto kūno, bet jam norisi kažko kito, norisi vienos merginos. Taip žmogus “X” keliavo per jūras mylias, kaimus, miestus, kol jam užpiso toks gyvenimas. Kartą susirado jis žmogų, kuris jam patinka, ta žmogus (atkreipkite dėmesį, kad žmogus gali būti ir moteriškos giminės) jam irgi siuntė signalus, kad jis tipo jai patinka, bet… Kažkas ne taip. Dažniausiai vienas, du ir žinai – jauti tam žmogui kažką ar ne. Yra buvę situacijų, kai tiesiog būni apimtas azarto, nori to žmogaus bet kokia kaina, bet paskui nesuki galvos. Aš asmeniškai pažįstu žmogų “X”, kuris pats to nepripažindamas propagavo poligamišką gyvenimo būdą, kuris dar senais terminais būtų apibūdintas “jobaryste” arba “kurvininkavimu”. Save įsivaizdavo maždaug taip:
Šiai dienai jis save įsivaizduoja kiek kitokį ir pripažįsta, kad klydo:
Dar, jis gailisi dėl visų, iki šiol įskaudintų merginų…
Specialiai net gi surado paveikslėlį su citata:
“Jeigu tau pavyko apgauti žmogų, nesidžiauk. Tiesiog jis tikėjo tavimi labiau, nei tu nusipelnei!”
Jei pagalvojote, kad žmogus “X” – tai aš, tai jūs esate, atsiprašant, asilas. “X” – tai tik dalis manęs, kuri kartais pabunda. Užpisa ji mane. Nesu įpratęs įkyriai lysti, rodyti dėmesį, bet taip gaunasi savaime. Ar man jos reikia? Taip. Kodėl? Noriu sekso? Noriu bet ko su ja. Bent jau susitikt. Nejaučiu meilės ar kažkokių ypatingų jausmų. Ne, mielos mūzos, nusiraminkit, tikrai ne. Man su ja tiesiog įdomu. Rimtai. Kaskart sužinau kažką naujo apie ją. Ką sužinau? Matot, nerašau bloge apie ką kalbėjom, aš dar biški saugau paslaptis. Ji man nieko nesakė dėl gyvenimo būdo, bet pats susiprotėjau ir pasitempiau. Nebuvau kažkoks alkoholikas, bet va, prašau – nebegeriu. Šaldytuvas pilnas alaus (gerai, pisu protą, guli du bambaliai), ant spintelės padėtos dvi bonkės vyno. Taigi, ji yra įdomiausias žmogus, šiuo metu esantis mano gyvenime. Kita mergina, su kuria susipažinom anksčiau, daug kalbėjom, tai R. Ją tituluoju kaip ištikimiausią, kantriausią ir labiausiai atsidavusią. Man net gėda rašyt apie kitas merginas po to, kai ji užmigus mano lovoj, toj pačioj lovoj rado apsikabinusį kitą ir ryte pabudęs dar radau cigaretę, padėtą pusryčiams, nes žinojo, kad mano pasibaigusios. Parašiau gėda, nes aš dar turiu ir gėdos. Prisiminiau, kai kaimynė kažkada pamatė, kai mižau ant jos gėlių ir tarė:
– Turėk sarmatos!
Tai va, nx, aš turiu sarmatos!
Kita mergina, labiausiai traukianti dvasiškai, energetiškai. Tai I. Ji labiausiai sudomino tuo, kad moka valdyti sapnus ir meditacijos su ja suteikia labai daug energijos. (Jei manot, kad man jau nekažkas su protu, manykit iš naujo, pasiskaitykit apie astralines keliones)
A. – tai mano kūrybinė įkvėpėja. Ji rašo pati, kartais pagiria ar papeikia mano rašliavas. Įdomi, nes – pakankamai jautri, moka garsiai mąstyti, bet kai labiausiai nenoriu – moka ir patylėti. Savotiškai įdomi. Ai, dar pamiršau paminėti – gerai dulkinasi, be tabu.
Negalvok, kad nepaminėsiu tavęs. Taip, tai žmogus, kuris žino pakankamai daug ir panorėjęs galėtų šiek tiek sugriauti mano bandomus kurti santykius. Ją tituluočiau – pusiausvyros tašku tarp išminties ir nutrūktgalviško gyvenimo. Taip, tai mergina raudonom lūpom, su kuria susipažinom tokiom aplinkybėm:
Priėjau klube ir nedrąsiai užkalbinau. Vėliau ji paklausė kodėl priėjau. Atsakiau, todėl, kad jos raudonos lūpos. Ji paklausė kodėl man patinka raudonos lūpos. Tuo metu buvau girtas, bet nebuvau tikras ar ji tai nori girdėti, todėl pasiteiravau:
– Nori išgirsti tiesą ar nori, kad meluočiau?
– Mane domina tik tiesa.
– Norėčiau, kad liptų tavo lūpų dažai ant mano bybio ir eidamas namo kam nors pasakyčiau:
“- Ei, ant mano bybio lūpų dažai! Juos paliko mergina!
– “Negali būti”… Ir tada parodyčiau, kad ne tik negali būti, bet ir yra…
Po tokios pasakaitės pasiteiravau:
– Ar man jau eiti?
– Ne, kodėl?
– Dažniausiai merginos nebenori su manim bendrauti po tokių pasisakymų
– Tu taip visada pradedi pažintis?
Ir susimąsčiau. Gal dėl to aš ir vienišas, kad pirma pateikiu savo ydas, o tik vėliau parodau širdį? Hm.
Na, bet kokiu atveju, ji mergina, kuri savo mąstymu labiausiai primena mane.
Daugiau šiai dienai merginų nėra. Na, yra, ji taip pat gera draugė, bet santykių su ja privengiu, kad pernelyg neįskaudinčiau, liepiau susirasti vaikiną.
Tiek mano kuklios išpažinties. Einu praustis ir miegot. Dar norėčiau parašyti panelei, dėl kurios pametęs galvą, bet nežinau ką… Mūsų bendravimas be aistros ir ugnelės. Ta, ištikimiausia, kurią įvardinau, neatrašo – arba susitikus su kažkuo iš “Noriu, bet neturiu su kuo”, arba pasiskaitė kažkokių patarimų internete, kaip tipo, psichologiškai paveikti vaikiną. Sapnas, aš ją taip vadinu. Na, mergina su dredais, kuri valdo sapnus. Ji save įvardijo kaip “Laisvas paukštis”. Aš mintyse pridūriau, kurio nereikia lesinti. Ji nepradings, jaučiu tą platonišką ryšį. Jai nebūtina rašyti žinutes, skambinti ir priminti apie save. Tokius žmones buvau sutikęs tik du per savo gyvenimą ir abu su dresais. Pirmoji (vardo neminėsiu) man padovanojo dobilą, fizinio kontakto tarp mūsų nebuvo (bučiavomės tik), todėl iš draugų Facebooke dar jos neišmečiau. Na, o mano kūrybingoji mūza, kuri pati šiuo metu rašo, pirmoji perskaitys šį įrašą.
Labanakt 🙂
Ps. pakeičiau dainą fone 🙂