Skaitantys “Arba Viskas Arba Nieko” pastebėjo, kad “Visko” pas mane dažniausiai būna egzaminų sesijos laikotarpiu. Tuo metu, kai eiliniai studentai “drožia” akis prie knygų, konspektuoja, kala ir nervuojas, aš išsitraukiu ilgą ir padedu jį skersai. Žinoma, ruošiuosi egzaminams, kartais net ne paskutinę dieną ir po egzo amžinai išgyvenu nerimo bangą.
Siekdamas išvengti to laukimo, vakarais po darbo einu išgerti, todėl nenuostabu, kad bare “Brandy lounge” jau esu savas, neblogai sutariu tiek su barmenais, tiek ir su apsauga. Jei išgeriu vieną kitą ir iki dvylikos grįžtu namo – to pakanka, kad kitą dieną darbe būčiau švaria galva. Deja, kartais pasitaiko, kad išgertuvės užsitęsia, ypač, kai sutinku pašnekovų.
Rašau ką teko išgyventi užvakar ir vakar. Viskas, ką sugebėjau atlikti per užvakar:
* Iki 12 buvau darbe. Baigdamas darbą užpildžiau anketą į realybės šou “Šlovė ir turtai”
* Iki 15 ruošiausi egzaminui
* 15 – 17 laikiau egzaminą
* 17.30 – 21.15 dalyvavau neurolingvistinio programavimo (NLP) seminare:
“Modeliavimas – sėkmės strategijų „copy / paste“.“ (50lt)
Nuoroda: http://www.facebook.com/events/487190797970598/
* 21-23 Veikla namuose, pasiruošimas darbui, skalbinių nurinkimas, kavos gėrimas
* 23…..6-45 išėjimas mieste… Išėjau į “Brandy Lounge” susitikti su geru draugu, šio blogo skaitytoju Karoliu. Karolis atėjo su mergina, kuri jau kartą lankėsi mūsų namuose. Tąkart ją buvome persivedę iš klubo, aš šnekėjau nesąmones, lindau prie jos ir pamačiusi antrą sykį žiūrėjo į mane atsainiai (na ir kuklų žodį sumąsčiau). Taigi, šnekučiuodamiesi radome bendrų temų, aš atsipalaidavęs pasakojau įvairiausias istorijas, jaučiau, kaip po truputį taisausi susigadintą reputaciją, buvau ne itin bjaurus.
Bare buvo daugybė jaunų merginų, su kuriomis pradėjome bendrauti studijų tema, kol bendravimas nepasisuko individualių temų linkme… Žinoma, paklausiau koks zodiako ženklas, išsidaviau, kad esu vienas geriausių chiromantų (žmogus skaitantis iš delno linijų), nes pažįstu tik save iš tokių, o kitų tiesiog nepripažįstu dėl per didelio ezoterinių dalykų akcentavimo ir sureikšminimo… Taigi, valanda savęs atidavimo merginoms ir buvau emociškai visiškai išsunktas, tiek išsunktas, kad kiek gėriau, tiek nesijautė. Apie 2 ryto pradėjo uždarinėti “Brandy Lounge” ir planavau eiti “dasimušti” į “Marsą”. Prie įėjimo sutikau kažkur iš matymo pažįstamą žmogų. Tai buvo aktorius Zigmas, dalyvavęs laidoj “Prajuokink mane”. Susipažinom su juo ir jo kompanija. Iš jo kompanijos patiko tai, kad visi priėmė mano pokštus, kurių aš jau pats nebelabai supratau. Būdamas visiškai girtas sugebėjau stebėtis, kad jiems juokingos tos istorijos, kurios man atrodo visiškai įprastos ir aš niekada nebūčiau tikėjęsis jomis kažką prajuokinti, o mano “perliukai” arba verčia jaustis nemaloniai, arba tiesiog neprajuokina.
Bare prieidavau tai prie vienų, tai prie kitų merginų, bandžiau išsiaiškinti, ką gi jos veikia tokiu metu bare savaitės pradžioje. Užmezgiau pokalbį su iš šalies įdomiomis merginomis, kurios iš mano miesto. Viena dirba prodiusere, kita teatre. Buvome vieni kitiems įdomūs, aš savo įdomumą palaikiau pirkdamas gėrimus.
Apie 4 ryto “Marsą” uždarinėjo, o mes pasiėmę plastikinius alaus bokalus išsinešimui bandė pervinguriuoti namo. Pas tas merginas. Labiausiai kas nepatiko tai, kad namie buvo kažkoks supistas šuo, kuris pastoviai ant manęs urzgė ir jautė, kad aš bijojau ir dar tai, kad ta mergina, kurią drąsiai būčiau papi… nenorėjo su manimi miegot. Ji teisinosi taip:
“Žinok, jei mes kartu miegosim, tai tu rytoj tikrai nenueisi į darbą… Aš nemoku sustot…”
Aš mintyse mąsčiau: “Na ir durna, papisčiau ir išeičiau namo, ir į darbą spėčiau”. Na, besėdint prie stalo, pasiūliau paguodos prizui, jos draugei: “Tai tada aš pas su tavim miegu”
“Gerai, bet jei tik miegosim”
Pasakiau tokį ignoruojantį “gerai”, iš kurio galėjau leist suprast, kad “čia jau kaip aš norėsiu, taip ir bus”. Iš tikro, šitoj vietoj aš turiu mažą trūkūmą – jei pasakau, kad nesipisim, o tik miegosim, visada taip ir darau, nors tikras vyras turi meluoti. Panom patinka, kai prisižada būt ramus, o paskui laužo savo pažadus, nes jei vis dėlto įvyktų sueitis, mergina nesijaustų kurva, nes gi vyras nesilaikė duoto žodžio.
Nusistatėm žagintuvą, nusirengėm, mane aplojo supistas šuo, atsigulėm į lovą, paėmiau aš jai už kairio lašinio ir susitarėm, kad kai nuskambės žadintuvas, tegu kelia mane visais įmanomais būdais, bliūdais, varpais. Leidau net mušti… Bande ji dar glostyti nugarą ir paimt už birkos, bet aš visiškai nekreipiau dėmesio, norėjau tik pamiegoti ir pisti iš ten visam gyvenimui.
Košmaras prasidėjo ne sapnuojant, bet keliantis… Lygiai po 45min prasidėjo šaukimai ant manęs:
“Kelkis, kelkis, kelkis!!!”, o aš blet dar miegantis, teisinuosi per miegus, meluoju, kad man niekur nereikia. Žodžiu ištempė mane iš lovos, o tas nedapistas šuo, pribėgo, paėmė ir įkando į koją. Garsiai surėkiau, įspyriau šuniui vieną į padychą ir nubėgau autis batų. Neradau kojinių, todėl išėjau be jų… Grįžau namo, pasidariau arbatos, pabudo draugas ir varėm į darbą…
Darbe išgėriau milijoną litrų kavos ir dirbosi kaip niekada gerai, tik po pietų kažko tais norėjosi miego. Apie 17h sulaukiau skambučio… “Laba diena, čia iš LNK…”
Taip… Turėjau važiuoti į pokalbį dėl to realybės šou. Nebuvau ryte nei į dušą nuėjęs, nei rubų pasikeitęs. Žinojau tik tiek, kad mano kojinės nesmirdėjo, nes buvau be jų gi…
Nuvykom į Šeškinės gatvę, nors reikėjo į Lakūnų. Kiek skambinau tam prodiuseriui, tiek jis pagarbiai bendravo, vėliau tik supratau dėl ko…
Pokalbio metu sužinojau, kad man jau buvo paruoša vieta dalyvauti arba tai buvo vadybininko triukas, norint mane sudominti. Pateikiu trumpą pokalbio fragmentą:
“Kokiu turi talentų?”
“Jei kalbat apie dainavimą ar šokimą, tai aš niekam tikęs”
“Čia parašyta, kad galėtum pasimylėti TV ekrane. Čia rimtai galėtum? Gal moki striptizą šokti?”
“Na, aš jei mane pristatytų kaip tą Laimikį Joną, paskutinį asilą, kuris atvyko į realybės šou išalkęs sekso ir nuotykių, tuomet nenorėčiau. Geriau norėčiau būti toks tylus ramus, kuriam “netikėtai” pavyko. Taip pat turėtų būti su kuo, nes vienas mylėtis nenorėčiau prieš visą Lietuvą”. Tuomet abu pasijuokėme.
“Žinai tokį realybės šou “Radži ieško žmonos?” ”
“Jo, teko girdėt, kad toks yra”
“Atvirai, ką galvoji apie tą laidą? Matei bent vieną seriją?”
“Nemačiau nė vienos serijos, bet susidariau bendrą vaizdą, skaitydamas straipsnius ir aprašymus”
“Ir kaip?”
“Manau, kad tai apgailėtina. Tas Radžis padarė visas moteris ir neišsirinks nė vienos, o jom kvailelėm, kad tik dėmesio būtų”
“Žinok, jos dalyvaus ir šiame realybės šou. Na, bet kokiu atveju, ko tikiesi dalyvaudamas?”
“Anketoje rašydamas tas nešvankybes, aš nejuokavau ir supratau mano žodžių prasmę. Nesu tas, kuris trykšta noru čia dalyvaut, todėl ir dabar kalbu ne norėdamas sudaryti kažkokį įspūdį, o parodau koks iš tikro esu. Dėl tų tikslų… Tikrai ne dėl 50 000, kuriuos galima laimėt. Noriu, kad būtų bent viena gera laida TV ekrane, kad jauni žmonės įsijungtų ir turėtų į ką pažiūrėt, kad ne vien kaimiečiams ir šokių mėgėjams būtų įdomu”
“O ta ką tu darytum?”
“Aš bendraučiau, kalbinčiau, integruočiau dalyvius. Nebūčiau tas, kuriam atitektų visas žiūrovų dėmesys dėl to, kad jis turi talentą, bet pagyvinčiau pačią aplinką, išjudinčiau kitus dalyvius, iškrėsčiau kokių išdaigų, intrigų, flirtuočiau, o kas ten žino, gal ir pasibučiuočiau prieš teliką ar gulėdamas kokioj Jacuzzi parodyčiau pilvo presą ar pelės kampelį”
“Na, ten gali ir kažkokį talentą atrasti. Kiti gimsta ir mano, kad klausos neturi – dramblys ant ausies užlipo, o iš tikro gal talentas tik neatrastas.”
Aš pritariau: “Tai jo, jo… Kažkada su draugais karaoke dainavome mieste. Aš nei gerai žodžius žinojau, nei į ritmą pataikiau, bet žmonės ošė tikrąją to žodžio prasme, esu charizmatiškas žmogus ir moku kitus įtraukti į savo veiklą”…
Na, galiausiai manęs paklausė tai ar sutinku dalyvaut ar ne, o realybės šou prasideda kitą dieną, t.y. šiandien. Kadangi prodiuserė buvo supratinga ir sukalbama, tai paaiškinau, kad dabar man sesija ir galėčiau prisijungti nuo vasario. Taigi, visko gali būt, kad … 😉
Po atrankos grįžom namo, pavalgiau ir priguliau miegoti… Nusnaudžiau 30min ir kėliausi… Į varžybas… Varžybas pralaimėjome… Vienu taškų buvo -18 deficitas, bet sugebėjome atsitiesti ir sumažinti vos iki 3, deja, pritrūko sėkmės ir prapisome. Man, kaip nemiegojusiam beveik visą parą, rungtynės buvo gal net geresnės nei tikėjaus, tik tritaškiai nekrito 2/7.
Na, ką, grįžęs į miestą nebeėjau ir manau kokią savaitėlę gyvensiu rimtai, be žalingų įpročių, nes ryt egzas ir varau į savo miestą, nes babos gimtadienis 😀
Kai nepagalvoju apie savo veiklas, atrodo, nieko neveikiu, bet kai susimąstau, tai iš tikrųjų, daug dalykų mano gyvenime vyksta. Vienu metu buvau sustabarėjęs.
Vėliau pridėsiu kokį video klipą arba dainą 🙂 Gero ryto :p