Šeštadienis. Mane vėl žadina skambutis. Atsiliepiu ir moteriškas balsas (balsas visai ne “Rududu” skonio, greičiau kebabo) man sako: GATVE, NUMERIS ir “Atvažiuok”. Žinoma aš jums nesakysiu gatvės ir namo numerio… P…….ų 34.
Ir ką jūs manot aš dariau? Manot, aš, Aš, kelias dienas nemiegojęs, po tiek nuotykių, po tiek nesėkmių važiuosiu bybis žino kur? Jūs teisūs. Aš važiavau. Atsikėliau. Išsivaliau dantis, nusiprausiau veidą, apsirengiau vieninteliais švariais rūbais ir išvažiavau…
Mane pasitiko įdegus, įkepus, neaukšta mergina surauktu veideliu. Pirmas jos klausimas buvo:
– “Kas tu toks, kas tave čia kvietė ir ką čia darai?”… Pamaniau, kad juokauja ir į smulkmenas nesigilinau.
Viduje pamačiau vieną… Na, tokią vieną, su kuria buvom susipažinę per pazintys xxx, bet nieko nesigavo. Supratau, kad ji kvietė betką. Vienas vaikinas veidu į apačią gulėjo ant sofos, merginos buvo “gatavos”… Už gero pusvalandžio nusprendė miegoti. Tiksliau, ta, kur mane pakvietė, nusmigo, o ta kita, šiek tiek gražesnė, nuėjo į kitą kambarį, į atskirą, sulūžusią lovą ir pareiškė, kad arba miegu kambaryje, kur visi, arba važiuoju namo… Važiavau namo. Grįžau , atsisėdau prie kompo ir pagalvojau “Nu ir naaaachui”. Tiek nuotykių, iš jokios naudos, šią dieną viską aprašysiu, skirsiu laiko sau. Skambutis. Draugas iš Panevėžio…
Su pasiūlymu. Prieš savaitę jis susipažino su vaikinu, kuris dalyvavo TV laidoje “Humoro klubas” ir šiandien jį pakvietė į pasirodymą Klaipėdoje, bet jis neturi kaip nusigauti. Ta prasme, gali važiuoti su autobusu, bet nori linksmai, su kompanija, o už kurą jis apmoką… Na ką… Buvo 11 ryto, 11.30 aš ir ar trys FACEBOOKe surasti pakeleiviai judėjome į Panevėžį… Išduosiu paslaptį. Atvykome per 50 minučių… Bet yra viena problemėlė… Prieš kelionės pabaigą mus labai užmetė į šoną, pamaniau, kad sprogo padanga. Sustojau šalikely, patildžiau iki tol visu garsu grojusią muziką ir išlipau paspardyti į padangas. Gale sėdėjusi moteriškė pareiškė, jog viskas dėl per garsiai leistos muzikos. Būčiau sutikęs su betkokiais jos žodžiais, kad tik viskas būtų gerai, kad nepavesčiau žmonių… Ratams viskas gerai, bet vistiek jautėsi, jog kažkas negerai. Paleidęs žmones , tiesiu taikiniu vykau į autoservisą. Mane paguodė, jog viskas gerai, pripūtė padangas, paėmė 10 litų ir išlydėjo. Kai reikėjo užvaryti automobilį ant virš duobės esančių “bėgių”, prisiminiau vieną fobiją: aš bijau garažų su duobėmis, bijau, kad nepataikysiu į vėžas ir įkrisiu į duobę.
Paėmiau draugą, paėmiau jo kolegas… Paėmėm mūsų “žvaigždę”, kuris nuo kelionės pradžio iki vidurnakčio jautėsi pranašesnis už mus, bent jau už mane. Aš įpratęs, jog savo automobilyje aš esu vadas, mano juokeliai yra geri ir juokingi, šįkart buvau užgožtas. Kad ir ką juokingo pasakydavau, nesijuokė tiek pats žvaigdžė, tiek jo palyda. Tai vertė mane jaustis nepatogiai.
Ekipažas išgėrinėjo, aš vairavau, tai dar labiau apsunkino galimybę susišnekėti… Na, o dabar apie viską trumpai ir aiškiai:
Atvykome į Klaipėdą, susitikome su dar didesne “žvaigžde” – radistu Justu, kuris taip pat dalyvavo Humoro klube, kuris jautėsi dar “žvaigždesnis”.
Laukėme renginio… Rinkosi rafinuota publika. Moterys su kostiumais, vyrai apsirengę šiuolaikiškai, tvarkingi, pasportavę. Mes ir atrodėme neblogai. Mes – turiu galvoje mus kaip kompaniją, o pats kaip buvau apsirengęs, vos pabudęs, toks ir išvažiavau… Na, už klouną Traškį iš Simpsonų gal ir geriau atrodžiau…
Nusprendę, kad turime dar pakankamai laiko, nuėjome pasistiprinti į netoliesę buvusią kavinę. Tv ekrane transliavo LKL žvaigždžių dieną. Pataikėme “ant” “Oro karaliaus” konkurso. Aš, kaip patyręs krepšinio ekspertas, laidžiau komentarus, kurie iš šono sėdėjusius žmones galėjo versti iš koto. Taip pradėjau atgauti gerą nuotaiką… Jutau, kad ji grįžta…
Eidami atgal, apkalbinėjome priekyje ėjusias tris merginas. Garsiai mąstėme, kuris kurią paimtų. “Tą, iš kairės”, “Vidurinę”, “Vidurinę. Netradiciniu būdu”… Vidurinė išgirdo… Apsisuko ir ėjo.. Skrido link mūsų… Žengusi keletą žingsnių apsigalvojo, nusisuko ir nuėjo… Tai privertė susimąstyti. Jautėmės “prasibazarinę”.
Prasidėjo renginys. Bingelis, Šapras – daužė publiką. Jiems puikiai sekėsi… Justas žudė publiką. Žudė , nes visi tyliai mąstė, o vėliu ir garsiai aptarinėjo “Ką jis čia veikia?!!!”. Mantas, mūsų draugelis, laidė juodus juokelius, tačiau pramušė… Pramušė publiką. Po truputį prajuokino moteris, vėliau ir vyrus.
—
Iš anksto buvome susitarę po pasirodymo Klaipėdoje vykti į Kauną, į radistų tūsą…
Aš buvau pakankamai geros nuotaikos, tačiau ji vėl po truputį blėso… Šalia manęs sėdėjo “žvaigždė”-Justas, gale – trys žmonės su naro kostiumu. Ėmė miegas ir šiaip buvau pavargęs, norėjau pakalbinti pakeleivį, taip pat buvo smalsu ką nors sužinoti. Na, ir sužinojau… Jis turi kažką bendro su lenkais… Vėliau daviau jam savo dienoraščio nuorodą, pamaniau, kad paskaitys, suvoks, kad ne jis vienas toks kietas… Jis nusprendė kažką pacituoti… Žiūrėjo į telefoną ir kūrė visiškas nesąmones. Na, tikrai nesąmones. Apie mano šeimą, mane. Man visiškai nesvarbu, kad jį daug kas žino, būčiau vien iš vyriškumo pamokęs. Pagalvojau, kad šiuo atveju tikrai reikia duoti durniui kelią, nes ir į klubą Kaune nebeįeisim ir pati kelionė bus niekam tikusi… Apsiribojau tuo, kad jam bekalbant atspaudžiau “Mute” mygtuką ir jį užtildė muziką. Gale išgirdau savo jaunojo mokinio juoką mano naudai. Supratau, kad po truputį jis lenda iš kiauto, lenda iš naro kostiumo ir grįžtą į mano pusę, tuo pačiu man pradėjo grįžti pasitikėjimas savimi ir gera nuotaika. Tada įspėjau “žvaigždėtąjį” keleivį, kad gali būti paleistas autostradoje Klaipėda-Kaunas ir priminiau jam skaudų įvykį , nutikusį Klaipėdoje, kai klube kažkas jam kirstelėjo vieną… Pasakiau, kad nereikės grįžti į Klaipėdą, kad gauti į snukį. Jaučiau Gvido juoką. Nesustojau juokaudamas. Pradėjom savo mini humoro vakarą. Pajuokavome apie tai, kad mėgstame turime atitinkamos įrangos ir mėgstame fotkinti. Galvoje turėjome kompromituojančias nuotraukas, bet tai buvo tik humoras. Žvaigždė suskydo. Galiausiai nugesintas buvo Kaune, kai nesėkmingai naudojosi savo išmaniojo telefono navigacijos sistema. Kai privažiavome prie klubo, maniau, kad jis dės į kojas ir paliks mus nx. Deja, jis pasielgė pakankamai vyriškai, mus pravedė be bilieto ir net pabendravo. Mes jam atleidome :DD
Na, o klube, ėjome kas sau… Vieni prie baro bandė prisigerti, kitas kaip modelis iš Milano vaikščiojo pirmyn atgal, o aš, po ilgos kelionės, susivėlės, neskusta barzda, nesveikai dvokiantis prakaitu, ėjau į medžioklę… Na, prie “elitinių”, kurios sėdėjo nuošaliau ir medžiojo turtingus senius, nesirįžau eiti, bet daugiau prigriebiau betkurias, kurias norėjau. Na, jos perprato mano taktiką. Taktika buvo paprasta – jos nebuvo. Lindau prie visų, visos tai pastebėjusios, bandė privengti, teko daryti pauzeles ir tai pasiteisino. Pašokęs, prisirinkęs numerių, FACEBOOK kontaktų grįžau prie draugų, surinkau juos ir išjudėjome į Vilnių…
Grįžome apie 4-tą ryto, įveikę kelią: Vilnius-Panevėžys-Klaipėda-Kaunas-Vilnius + ~50km, važiuojant mieste. Liko paskutinė šios istorijos dalis, aprašysiu ketvirtoje dalyje… Galiu pasakyti, kad kelionė dar nesibaigė 😉
