Užmigome dviese, bet suskambus žadintuvui gulėjau vienas. Tris kartus pratęsiau skambėjimo laiką, kol susimąsčiau: „Ar ji nieko nepavogė?!”. Pažiūrėjau ar loptopas vietoje, ar dokumentai yra… Viskas, ok.
Į darbą vežti buvo kambarioko eilė. Prie užkurtos mašinos rūkėme pusrytinį „Marlborą”.
– Kaip sekėsi su {JOS_VARDAS}, rimtu veidu paklausė
– Taip chujovai pasisekė, kad geriau nebesugebėjau
– Tiksliau, sugebėjau. Va, lesbietę prikalbinau į namus…
– Girdėjau…
Susigėdau. Visų pirma, dėl to, kad jo akyse galbūt buvau tapęs rimtas žmogus, kuris galvoja apie vieną merginą, bet staiga vėl būna su kitomis, o antras dalykas, tai susigėdau dėl to, kad pagalvojau dėl pirmo dalyko. Kodėl aš turiu pergyventi, ką jis apie mane mano? Koks skirtumas kitiems, su kuo aš ir kaip miegu. Išvariau velnius iš galvos.
Dieną susirašinėjau su ja:
– Miegi?
– Ne
– Vakar išėjau neatsisveikinęs. Šiek tiek padauginau, nebenulaikiau liežuvio.
– Tavo draugė irgi nebenulaikė.
– Ji lesbietė
– Nepisk proto, pirmąkart per keturias savaites ji susikeikė. Tą akimirką net pamaniau, kad ne ji atrašinėja.
Keista situacija, juk ji rimtai lesbietė ir ją traukia moterys, aš gal kvailai padariau, pasakydamas patį faktą, kaip koks konfidencialumo nesaugotojas, bet tikrai nemelavau. Primena krepšinio rungtynes, kai teisėjas skiria pražangą be reikalo ir tu nori ginčytis, bet to nedarai, nes suvoki, galintis gauti techninę pražangą. Šįkart techninės pražangos negavau, bet įpiso gerą nesportinę:
– Tu esi labai įdomus žmogus, lalala, nanana, vakar kalbėjau dar su {vardas} ir nusprendžiau, kad galim likti draugais…
Tai man buvo smūgis ne į paširdžius, bet jau į visus pabybius. Rimtai, maniau iškrisu su kėde. Po geros valandos parašiau, kad galime nebūti pora, bet mums reikia bent pasimylėti, dėl jos, kad suprastų, ką reiškia tikras seksas, ir dėl manęs, kad pajausčiau dvasinę ramybę. Keistai skamba, bet būdamas 17m buvau įsimylėjęs tokią Eglę, kuri rengdavosi prijaučiančiai gotų kultūrai. Mane traukė dėl to, kad aš jos netraukiau, o netraukiau, nes prisidėjo bendri pažįstami, kurie žodžiais nutapydavo mano paveikslą, į kurį žvelgti ji buvo per silpna. Aš kankindavaus dienom ir naktim, rašydavau žinutes su pripažinimu meilėj, net verkdavau, kol vieną dieną ji pati pasiūlė su drauge pažiūrėti filmą. Mano draugas buvo su ja, o aš su drauge. Ta draugė buvo išdykus kaip velnias, o tuo tarpu draugas liko nieko nepešęs. Išdykusi draugė papasakojo jai, kad buvo su manim gerai, tai po kelių dienų susitikome, nudėjau mašinoj ir ją. Taip atsikračiau to prakeiksmo, kad kas vakarą apie ją galvočiau. Buvau sutikęs po poros metų, ėjo su babos vilnoniu megztiniu ir papildomais naujais 20kg.
Tai buvo gabalėlis-paaiškinimas iš archyvo, kodėl seksas nuramina dvasiškai. Tai nėra fizinis poreikis. Moku padaryti, kad moteris baigtų. Visa paslaptis glūdi ne tame, koks tavo bybio ilgis ar kaip su juo mojuosi, o kaip ji jaučiasi. Gali būti bet kaip įaudrinta, bet jei mintyse kažką galvos, bus bent truputį įsitempus, gali nors ir skėtį sukišti į vidų ir išskleisti – jos baigti nepriversi. Mano taktika paprasta – aš laukiu kiek reikia, esu kantrus ir neskubinu, sakau, ką galvoju – nesistengiu sakyti, ką mergina nori išgirsti ir jokiu būdu nemeluoju, taip elgdamasis išmušinėju kompleksus, pasitikėjimas manimi, tai kyla, tai krenta, kol galiausiai vis tiek išlaukiu savo akimirkos, o žmogus jau nebeturi ko bijoti, nes matė mane su visais trūkumais. Merginos atsipalaiduoja ir o visa kita tai jau patirtis, taškai nugaroje ir kakle. Ir bum. Pajunti, kai tavo rankose suvirpa viskas. Taip nutinka tik pirmąkartą, nes aš įdėjau maksimaliai pastangų, o ji to nesitikėjo. Net jei tai ir buvo kažkoks paguodos, atsisveikinimo ar seksas iš reikalo (būtų apgailėtina, jei dabar kas nors komentaruose paklaustų: tau būna seksas iš reikalo? ar kitaip prisipistų), tai po jo aš jau kaip pilnavertis žmogus galiu ją apkabinti ir prispausti prie savęs. Tas 30s, minutę ar dvi aš pajuntu tikrą žmogų. Dėl jų ir vertinu seksą. Tada būnu vertinamas aš. Nesvarbu kiek aš uždirbčiau, kur aš gyvenčiau, kokia mano reputacija ar kiek laiko mes pažįstami – tas jausmas nepakartojamas. Ne, baigimas, kai pritaškai dailyraštį, bet būtent, kai suteiki malonumą moteriai ir ją priglaudi prie savęs. Jei egzistuoja energetiniai laukai ir kanalai, tai tokiu atveju aš skleidžiu hiperaktivias bangas, kurios visiškai pakeičia žmogaus mąstymą. Aš perprogramuoju smegenis iš nepasitikėjimo rėžimo į „laukimo”. Ta mergina pradeda manimi domėtis, stebėti ir laukti. Jei aš rodau dėmesį – viskas gerai, jei ne, gimsta naujas priešas.
Supažindinau su intuityviu NLP algoritmu, kuris manyje įsišaknijęs be mano pastangų, tiesiog gal tai genetiškai paveldėta arba tai sutapimas su miliardine tikimybe, bet aš tikiu, kad pirmąkart pasimylėdamas su mergina, galiu išmušti bet kokias jos išankstines nuostatas apie mane, galiu sugrąžinti pasitikėjimą manim, galiu sugrąžinti tikėjimą jai ja pačia. Būtent dėl šios praleistos progos aš dabar ir graužiuosi… Aš norėjau su ja pasimylėti, ne dėl to, kad uždėčiau kryžiuką fuck liste prie nr. 147 ir komentaruose prirašyčiau, kad vertinu devynetui, bet dėl to, kad tikėjau, kad gausis pasitikėjimu ir supratimu grįsti santykiai.
Grįžau pas tėvus į Šreko trobelę. Sėdžiu prie kompo ir žinau, kad Vilniuj lyja. Ji šiuo metu susitikus su kažkokiu draugu ir valgo ledus. Esu ant tiek bejėgis, kad klausiu tokių dalykų:
– Tau jis patinka?
– Taip.
Ble, galvoju, ledų tai jie tikrai nevalgys miške per lietų.
Jie pas ją arba pas jį…
Hm. Įdomu kuo jis už mane geresnis? Gal pripiso proto…
Ne, stobal bus koks kačiokas…
O gal piderastas?
Ne, ne… Gal koks supratinguolis, dėmesio rodytojas?
Įdomu, jis ją pis?
O ne, tik ne tai… Stengiuosi negalvoti apie tai.
Suprantu, kad esu kerštingas ir labai pavydus.
Kad prasiblaškyčiau, atsisiunčiu Bukowskio pdf’ą ir pasibraukiu keletą citatų, pateikiu žemiau:
„Did you divorce your wife, Joe?”
„No, she divorced me.”
„What went wrong?”
„Sexual orgies.”
„Sexual orgies?”
„Maybe I’m no good at sex,” said Edna, „maybe that’s why I’m
alone.” She took a
long drink from her glass.
„Each of us is, finally, alone,” said Joe.
„What do you mean?”
„I mean, no matter how well it’s going sexually or love-wise
or both, the day arrives
when it’s over.”
„You know, when two couples know each other
quite
well and switch partners.
Feelings, at least, have a chance. For example, say I’ve always
liked Mike’s wife. I’ve
liked her for months. I’ve watched her walk across the room. I
like her movements.
Her movements have made me curious. I wonder, you know, what go
es with those
movements. I’ve seen her angry, I’ve seen her drunk, I’ve seen
her sober. And then, the
swap. You’re in the bedroom with her, at last you’re knowing he
r. There’s a chance for
something real. Of course, Mike has your wife in the other room
. Good luck, Mike,
you think, and I hope you’re as good a lover as I am.”
* * * * * * * * * * * * * * *
Kad ir kaip keistai ir apgailėtinai skambėtų mano istorija, iš kurios nieko nepešiau, yra šiek tiek liūdniau.
Kol kabinau šią merginą, kurią konspiraciniais sumetimais bloge vadindavau „Allien”, visą laiką šalia buvo kita mergina, kuri žinojo apie mano bandymus.
Ji taip pat pavydėjo ir pergyveno.
Labai vertinu ją už supratimą, kantrybę, pasitikėjimą savimi ir atkaklumą.
Reikia daug stiprybės, kad stebėtum, kaip tau patinkantis žmogus kankinasi dėl kito…
Sumąsčiau , kad reiktų pasidomėti tokiais terminais, kurie apibūdina tokias dvi priešingas būsenas:
1. Kai per atstumą su žmogum bendrauji šaltai ir jam nieko nejauti, o kai susitinki, viskas būna kaip sviestu patepta
2. Kai per atstumą bendrauji daug, o tikrovėj nesurezgi sakinio, bijai paimti už rankos, nejauti ryšio.
Buvau sumąstęs įdomių temų, be savo asmeninių išgyvenimų, tikiuosi, ryt apie jas ir parašysiu, šį vakarą dar pasikankinau, karma mane baudžia už įskaudintas moteris.
Ai, prisiminiau vieną mini pasakaitę prieš miegą. Ją sukūriau vakar, sėdėdamas autobilyje per kamštį:
kartą buvo vyras alkoholikas, kuris gamindavo samagoną. Padaro, pist, kitą dieną išgeria. Kartą jis tiek prisigėrė, kad pateko į ligoninę, bet samagonas buvo užraugtas. Grįžęs nejuto poreikio gerti, bet matė, kad praėjus daugiau laiko, gėrimas įgijo kitokį kvapą ir spalvą. Taip jis metė gerti, stebėdamas gėrimus ir kasdien jį pildamas į skirtingas talpas, įdėdamas tai klevo lapą, tai ąžuolo tošelę, kol praėjus daugybei metų, pagamino aukščiausios klasės viskį. Aš jau beveik miegu, bet ką norėjau pasakyt, kad tipo, kuo ilgiau nelysi, tuo geriau bus paskui, lįsdamas per pirmą, antrą pasimatymą, tikėdamasis papist, geriausiu atveju tik pist ir gausi, bet tai nebus pasimylėjimas. Tai ego ir interesų kova, kas yra nepilnavertiškumo kompleksas, noras pasipuoti pačiam prieš save.
Šiandien mėginau kalbėti lėčiau, grįžęs mokiau mamą bendrauti su sese, sesė mano patarimų neklausė. Ji nori būti aktore, o tuo tarpu, važiuodamas iš Vilniaus paėmiau pakeleivį, kuris nesupratau ką daro, tai dainuoja, tai vaidina, jo slapyvardis Beissoul.
Jis pasakojo apie situaciją LMTA, apie sunkumus, su kuriais tenka susidurti studijuojantiems pirmus du metus, kaip jie būna nusodinami ir paskui atsigauna. Norėjau atsargiai apie tai papsakoti sesei, kad viskas nėra taip paprasta, kad reikia noro, daug darbo ir apsiginkluoti kantrybe.
Tas pats pašnekovas, apie kurį minėjau, labai paprasts, mąstantis ir talentingas žmogus, norėčiau dažniau tokius sutiks.
Pabaigai įdėsiu vieną jo dainą: