Pradėsiu nuo gerų dalykų. Geras dalykas tai, kad jau kelias savaites kasdien galiu kažką parašyti, mano gyvenime kažkas vyksta, aš savo ribotoje vaizduotės skalėje kažką sugebu sukurt. Tiek iš realisto pozicijų… Svajotojo pozicija liūdi.
Buvome susitikę su merginą, kurią aš maniau, kad myliu ar bent jau kažką jaučiu. Aš, ji ir jos draugai bare gėrėme alų ir šnekėjomės. Draugai vaikinai – abu programuotojai, vienas kuriantis internetines parduotuves, o kitas išvis kosmonautas, man pasirodė labai įdomus, pasakojo apie Zend sertifikatus, Python ir kitus dalykus. Matydamas, kad aš kažko nežinau, nesipuikavo, bet labai gražiai paaiškindavo.
Vėliau atėjo mano draugas J. su M. ir naujuoju jų draugų, kurio vardo neatsimenu, tai praminiau ponu žydu. Ponas žydas, jis tikriausiai ir buvo tokios kilmės, mane mokė lėčiau kalbėti. Paaiškino, kad greitai kalbėti nėra gerai, kad suaugusį žmogų, kuris greitai kalba, kiti ignoruoja, o girdi tik blogus dalykus, pvz. keiksmažodžius. Jo žodžiuose gal ir buvo šiek tiek tiesos.
Prie baro buvo keturios lesbietės. Iš pradžių aš tik įtariau tai, vėliau pačios prisipažino. Negalėdamas prieiti , žiūrėjau į vieną jų ir šypsojausi, prileido prie baro. Tuomet pradėjome diskutuoti, aš, kadangi išgėręs, leidau sau būti šmaikščiam. Vienas mano juokas nepatiko stambesnei merginai, ji prisistatė kaip psichologė, išvadino mane kompleksuotu, priminė, kad kramtau nagus. Man patiko, kad ji taip užtikrintai kalbėjo, sutikau su viskuo ką sakė ir prašiau duoti man patarimų. Baigėme tuo, kad aš jai daviau patarimus, su ja gerai pakalbėjome ir nebesipykome, vienas kitą supratome.
Išėję į lauką parūkyti, sėdėjome dvi skirtingos kompanijos – mano draugės kompanija, mano draugų kompanija su ponu žydu, per vidury tai prie vienų, tai prie kitų šokinėjau aš, kol galiausiai priėjau prie draugės, apkabinau ją ir iš nugaros bučiavau į galvą. Tada tarė jos draugė:
– Kodėl tu prie jos lendi? Ji turi vaikiną
Jaučiausi keistai. Norėjau dingti į mišką ir tą akimirką surėkti:
– AAAAAAAAAAAAAAAAAAaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaa
Toks liūdnas neprisimenu, kada buvau. Tą akimirką nenorėjau žinoti jokių smulkmenų, jokių paaiškinimų. Net jei tai ir netiesa. Norėjau išeiti ir vienas pamąstyti. Danguje kabėjo didelis šviečiantis blynas – mėnulis. Beeinant stebėjau mėnulio užtemimą ir juokiausi iš savęs:
Su mėnulio užtemimu, užtemo ir mano viltys. Mano širdis būtų dužusi į milijoną smulkių širdučių, jei tik turėčiau širdį, dabar jos vietoje akmuo.
Mintyse skambėjo ši daina:
Atėjau į Brandy Lounge ir prie įėjimo sutikau vieną panevėžietį, turtingų tėvų vaiką, kuris su savo draugais dažnai manęs klausinėja nesąmonių, jaučiasi labai protingi klausdami nesąmonių, pamaniau, kad jei paklausinės kokių nesąmonių, perlaušiu pusiau ir išmesiu į šiukšlių dėžę. Šįkart jis buvo vienas, todėl normaliai ir pakalbėjom, keista, pasirodo žmonėms irgi būna užtemimai, jie protingos asmenybės, tik nublanksta prie draugų, užtemsta…
Bare sutikau daug draugų, priėjo linksmuolis vaikinas, kuris prašė paskaityt jo panai iš rankos, dirbo Lauris – Connecting people. Tai barmenas, kuris labai gerai supažindina žmones… Pasiėmiau kokteilį, išsitraukiau telefoną ir radau praleistą. Pasirodo, ten buvo ta mergina iš baro, kuriai nusišypsojau, ir kuri mane prileido… Ji atvyko į Brandy Lounge. Išgėrėm po vieną ir grįžom. Nors jai patinka moterys ir ji tuo tikra, man reikėjo duoti pažadą, kad prie jos nelysiu… Žinau, kad šiandien ji užsuks čia ir permes akimis, ką rašau, tai galiu pasakyti tik tiek, kad kaip moteris, ji labai labai švelni. Na, o mano širdies tai nesuklijavo, jaučiuosi taip pat supistai… Norėčiau iš rūsio išsitraukti krūvą stiklinių butelių ir visus mėtyti į sieną, stebėdamas, kaip dužtančios šukės verkia
Na, kiekvienas gyvena su savo bėdom, tuo tarpu Maskvoje paskelbtas gedulas, nes naktį užsidegė „psichuškė”:
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/gedulas-maskvos-srityje-psichiatrijos-ligonineje-gyvi-sudege-38-pacientai-57-329810
Sudegė 38 iš 41 ten buvusių žmonių. Nelinkiu niekam sudegt, o dar su tokia kompanija ir tokioj aplinkoj, užrakintam, apsuptam sienų ir grotų… Tie žmonės iškentė tikrą pragarą
***
Vakar sužinojau, kad mano mylima moteris turi kitą. Iš tos nevilties ėjau girtas namo, stebėjau mėnulio užtemimimą. Jaučiau, kad tą akimirką užtemo ne tik mėnulis, bet užtemo ir vaizdas akyse, nes po šitiek alaus, būtų užtemę bet kuriam. Širdis būtų dužusi į verkiančias šukes, žinoma, jei tik būčiau turėjęs širdį, dabar vietoj jos nešiojuos akmenį iš bulvių lauko. Iš nevilties namo parsivedžiau lesbietę. O ji tikra bjaurybė, manimi pasinaudojo, visai ji ne lesbietė, ir į burną ima ir judėti moka, nekenčiu melagių
http://www.youtube.com/watch?v=V7iCZQgK0SQ