Jaučiuosi ramiai. Tai turėtų būti normali būsena, tačiau pats savo elgesiu ir mintimis šios būsenos atsisakau.
Dažnai turėdamas laisvą minutę ieškau su kuo pabendrauti, bet dabar supratau, kad tai tuščiausios minutės gyvenime. Žymiai geriau sumąstyti idėją ir ją įgyvendinti.
Ar prisimeni, kada paskutinį kartą vartei nuotraukų albumą? Žinoma, kad ne, nes išlikę tik vaikystės albumai, dabar dauguma nuotraukų sukrautos folderiuose kompiuteryje. Pamaniau, kad galėčiau atsispausdinti nuotraukas, kaupti albumą ir kartais į jį užmesti akį.
Šiuo metu sėdžiu atsidaręs langą, klausau Amelie soundtrack’o ir laukiu žaibų. Vieną kitą jau pastebiu ir girdžiu kaip didingai griaudžia. Galbūt klausytis muzikos ir perkūnijos tuo pačiu metu nedera, tačiau šios melodijos papildo viena kitą.
Šį vakarą nuveikiau ne daug, bet pradėjau dirbti ta linkme: išsisprendžiau lygtis, kurių nepajėgė išspręsti korepetitoriai už pinigus. Kvaila mokėti pinigus, bet neturėjau jokios išeities, maniau, man nepavyks, nors net nebuvau prisėdęs pamėginti. Tiesiog netikėjau savo jėgomis. Pasigaminau skaniai valgyti, valgiau ir mėgavausi.
Iki manęs buvo atėjęs Antonio ir papasakojo linksmą istoriją. Supykau ant žmonių, kurie negražiai apie jį kalbėjo, jog jis atvyko tik mūsų moterų. Štai trumpas pasakojimas apie jo nuotykį su lietuvaite: Parkelyje prie universiteto jis atsisėdo ant suolo, ant kurio jau sėdėjo mergina. atsisėdęs pasiteiravo ar gali prisėsti. Mergina atsakė, kad gali, nes jau sėdi. Tuomet jie pradėjo pokalbį ir susibendravo, apsikeitė kontaktais. Sekančią dieną jie bendravo internetu ir Antonio pasiūlė pabendrauti gyvai. Susitiko ir vaikščiojo. Mergina papasakojo, kad yra dirigentė, bet tiesiog dieviną skambinti pianinu. Antonio labai nudžiugo ir paprašė jam paskambinti. Jie paslapčia įsmuko į vieną mokyklą ir ten mergina jam grojo apie valandą. Ar gi ne romantiška? Juos galėjo „prigauti”, bet kas išmestų iš mokyklos gražiai skambinančius? Niekam net nekiltų įtarimas. Savo ruožtu, italas irgi nepėsčias – jis taip pat moka groti ir jie grojo keturiomis rankomis. Sekančią dieną Antonio susitiko su kita mergina, kuri atėjo pas jį išsiburti taro kortomis. Einant mieste juos pamatė mergina pianistė. Tą dieną jis buvo susitaręs jai pagaminti pietus. Italų kultūroje pietūs arba vakarienė reiškia tą patį, ką pas lietuvius pažiūrėti filmą namuose. Mergina pianistė į jokius jo siunčiamus signalus nebeatsakė ir jam buvo liūdna.
Pabaiga.
Antonio pastebėjo, kad aš galbūt linkęs į „Addicted to sex”. Aš jį nuraminau, patikindamas „Don’t be mainstream”. Kiekvienam taip gali pasirodyti. Man nėra nieko maloniau už prisilietimus, žvilgsnius, bučinius, apkabinimus. Jis nusiramino ir man paaiškino, kad ne tą turėjo galvoje. Patarė man rasti balansą, susibalansuoti gyvenimą, o savo seksualinės energijos perteklių sumaišyti su ta nežemiška ezoterine energija ir tarsi alchemikui viską paversti į dvasinę stiprybę. Pati mintis nuskambėjo žaviai, mane įtikinti nėra sunku, todėl mėginsiu nešvaistyti savęs.
Labanakt, žaibo ir perkūno mėgėjai, klausytis Amelie 🙂
P.s. Taip, aš kaip mažasis princas, kuris nori prisijaukinti lapę, tik nežino kodėl 🙂